„Kas nėra skendęs – nėra meldęsis, o skęsti galima skirtingomis prasmėmis”, – teigia Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas. LRT mediatekos laidoje „Ant kabliuko” jis atvirai prabyla itin jautriomis temomis apie savo paties pasirinktą tarnystės kelią, jį lydėjusias dvejones bei bažnyčios vaidmenį šiandieninėje visuomenėje, neaplenkdamas ir kritišką požiūrį sėjančių supriešinimų.
Ant kranto meškeres užmetęs arkivyskupas iškart prisipažįsta, kad žvejodavo vaikystėje, tačiau dabar retai pasitaiko tam progų. Visgi gamtoje galima pamatyti gilią sąsają tarp žmogaus dvasinio gyvenimo ir gamtos grožio, nes pasak Kęstučio Kėvalo, aplink supantis pasaulis yra tarsi antra knyga, kurią skaitome lygiagrečiai su šventaisiais raštais.
„Mes vieną knygą atverčiam bažnyčioje, o kita knyga yra atversta gamtoje, iš kurioms galime skaityti kūrėjo bruožus. Ežerų ar kalnų didybė yra lyginama su Dievu, nes neturime matavimo sistemos didybei, todėl imam tai, kas mums įspūdingiausia ir priskiriam Kūrėjui kaip atributą, kurį iš tikrųjų įskaitėme iš šitos tikrovės.
Krikščionybė yra ilga mąstymo istorija apie pasaulį, kuri atsiremia į pagonių filosofų mintis, į pagrindą, ant kurio statome krikščionybę. Žmonės kūrė mitus, įvaizdžius, ritualus, kas irgi buvo pastanga kalbinti tikrovę iš anos pusės bei surasti atsakymą kas čia vyksta, kodėl šis pasaulis egzistuoja ir kodėl aš esu”, – laidoje pasakoja K. Kėvalas.
Šiai metais knygą „Žmogaus širdis sutverta dangui” išleidęs arkivyskupas pabrėžia, kad visi mes esame tikintys, tik skiriasi mūsų užmezgamas ryšys su Dievu, mat vieni jam meldžiasi kasdien, kiti – tik ištikusios nelaimės atveju.
„Svarbu yra koks tas santykis su Dievu, kai prašau jo pagalbos. Ar aš laikau Dievą Dievu, asmeniu, ar aš esu tas, kuris Dievą naudoja savo tikslams, ar aš jį patį laikau tikslu. Manau, kad nėra netikinčių žmonių, nes kai prasideda pavojus ar išbandymas, Dievo pagalbos šaukiasi visi, nežiūrint į tai, ar jis tikintis, ar netikintis. Kas nėra skendęs – nėra meldęsis, o skęsti galima skirtingomis prasmėmis”, – tikina pašnekovas.
Paklaustas, ar pats jau surado atsakymą į gyvenimo prasmės klausimą, arkivyskupas išlieka atviras – priimti gyvenimą kaip dovaną, atpažinti pasaulio ir žmogaus Kūrėją, pabandyti užmegzti su juo ryšį ir pasiruošti amžinybei. Tačiau dilemų bei sudėtingų sprendimų K. Kėvalas sako savo gyvenime neišvengęs, ypač tuomet, kai rinkosi tarp meilės moteriai ir meilės Dievui.
„Aš buvau įsimylėjęs ir tada tvoskė dar stipresnis įsimylėjimas. Turėjau rinktis tarp meilės moteriai ir meilės Dievui. Tai buvo didžiulė dilema visiems metams, kas čia vyksta su manimi. Jeigu aš myliu žmogų, tai kaip kunigystė gali įsipaišyti ar susiderinti. Man buvo didelio svarstymo laikas, ką daryt su gyvenimu, nes aš jaučiau tą trauką, jaučiau tarsi kažkas lauktų mano atsakymo, jaučiau, kad ir aš galiu pasakyti ne”, – atvirai kalba K. Kėvalas.
Arkivyskupas tikina – mūsų gyvenimas yra kasdienių pasirinkimų dramoje ir nuo pasirinkimų priklauso žmogaus būsenos. Ant kiekvieno pečių sėdi angelas ir velnias, ir tik nuo žmogaus valios priklauso, kuris užvaldys po širdį bei protą.
„Sakoma, kad mumyse kaunasi du vilkai – geras ir blogas, ir laimi tas, kurį šeriu. Todėl man ir dangus, ir pragaras yra pažįstamas. Dangus yra absoliuti laimė, džiaugsmas, tokių akimirkų turim, aišku, jos trumpos, blyksnio trukmės, bet esam ir per pragarą praėję, didžiulė kančia, kai žmogus jaučiasi vienas, kai neranda sprendimo. Mes visi esam panašūs šiuo klausimu. Visi žmonės eina per labai panašias patirtis ir mes, kaip kunigai, kai klausom žmonių gyvenimo istorijų ar išpažinčių, suprantam, kokie visi esame panašūs. Mes labai skirtingi pagal tai, ką parodom, ir visi esam labai panašūs pagal tai, ką slepiam”, – teigia arkivyskupas.
Prakalbus apie skirtumus ir panašumus, arkivyskupas laidos metu neišvengia klausimų itin aktualiomis tiek visuomenei, tiek bažnyčiai temomis. Netradicinės seksualinės orientacijos žmonės vis dar sulaukia didelės neapykantos, tačiau K. Kėvalas teigia, kad tokia diskriminacija prieštarauja katekizmui, net jeigu bažnyčia negali palaikyti tos pačios lyties asmenų santuokos sukūrimo.
„Tai yra dalis ar nenoro, ar nemokėjimo įsijausti į kito žmogaus situaciją. Žmogus negali dėl šios traukos ar potraukio būti žeminamas ar niekinamas. Tai yra katekizmas, pagrindinis bažnyčios dokumentas. Aišku, bažnyčia nepalaiko šeimos ar santuokos kūrimo. Tai yra raudona linija. Tačiau tas pažinimas, kurį mums davė psichologijos mokslai, davė ir įžvalgą, kad čia mes turime elgtis labai atsargiai, darydami bet kokius vertinimus, nes negalime iki galo pasakyti, ką tas žmogus jaučia”, – laidoje atvirauja pašnekovas.
Palietus vieną jautrią temą, arkivyskupas sulauks ir dar sudėtingesnio klausimo apie ne pirmus metus viešumoje vis girdimus bažnyčią purtančius seksualinius nepilnamečių išnaudojimo skandalus. Tačiau K. Kėvalas, ieškodamas paaiškinimo tokiems nusikaltimams, jį randą psichologijoje, kad ši problema – ne bažnyčios įtaka, o trauma, patirta žmonių, kurie tarnyste Dievui pridengia savas nuodėmes.
„Aš manau, žmogus, kuris galbūt turi tą potraukį, kunigystę panaudoja kaip priedangą. Yra psichologai kurie dirba, kalbina ir mes kiek įmanoma bandom atpažinti, jeigu tai yra, bet tokie žmonės, vis dėl to, labai stipriai saugosi. Aišku, dažniausiai jie būna patys aukos, galbūt net savo vaikystėje patyrė traumą, kuri paskui kažkokiu būdu transformuojasi, jog auka tampa agresoriumi”, – teigia arkivyskupas.
Kaip išmokti būti laimingu, kaip priimti gyvenime padarytas klaidas, kodėl pasaulyje egzistuoja blogis ir kokia yra kitiems nematoma Dievo tarno kasdienybė – pokalbyje su arkivyskupu Kęstučiu Kėvalu laidoje „Ant kabliuko”. Ją galima rasti LRT mediatekoje.
„Ant kabliuko” – tai į ramybę gamtos apsuptyje panardinantis unikalių pokalbių šou, kuriame laidos herojai mikrofoną iškeičia į meškerę, o įprastą studija – į žvejybą. Tai ne tik šnekos apie šių dienų aktualijas, tai smagūs prisiminimai, anekdotiškos situacijos ir net šiek tiek laukinės kulinarijos. Tačiau svarbiausia, jog svečio laukia vienas netikėtas klausimas, kuris jam yra tikrai nepatogus – ir taip begaudydamas žuvį pašnekovas pats pakliūva ant vedėjo „kabliuko”. Pokalbio menas, susimaišęs su laimikio laukimo jauduliu – penktadieniais LRT mediatekoje.