Miestas

Vidaus vandens kelių direkciją baigė aktyvų navigacijos sezoną. Šiemet jo trukmė buvo 206 paros. Tai –  savaite ilgiau nei buvo pernai. Nors šis sezonas savo darbais buvo aktyviausias per pastaruosius dešimtmečius, kitąmet įmonė pradės įgyvendinti didžiausią šimtmečio projektą, kuris ne tik atgaivins laivybą šalyje, bet ir bus reikšmingas žingsnis kovojant su klimato kaitos padariniais. Aktyvios veiklos sezonas 2019-ieji – valstybinei įmonei Vidaus vandens kelių direkcija buvo buvo aktyvūs ne tik atliekant intensyvesnę vandens kelių priežiūrą, bet ir kuriant pagrindą naujiems projektams. Šį sezoną iš viso  buvo eksploatuojama 435 km valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių. Tai – 5,3 km daugiau nei pernai. 1,3 km pailgintas vandens kelias Karaliaus Vilhelmo kanale bei 4 km Nevėžio upe. Vienas iš didžiausių Vidaus vandens kelių direkcijos darbuotojų šio sezono pasiekimų – atgaivinta krovininė laivyba Nemunu maršrutu Kaunas-Klaipėdos jūrų uostas Kaunas. Šiemet šiuo maršrutu Vidaus vandens kelių direkcija atliko keletą krovininės komercinės laivybos reisų. Jų metu pervežti komerciniai kroviniai leido įvertinti tokios logistikos galimybes ir grėsmes. Nors dėl sausros ir kritinio vandens lygio, krovinių gabenimas buvo saugus tik dalį laivybos sezono, tačiau ekonominė nauda bei rinkos poreikis buvo išanalizuotas ir akivaizdu, kad laivybos atgaivinimas aktualus ne tik Kauno verslui. “Situacijos bei rinkos analizė, parengiamieji darbai buvo vykdomi jau pusantrų metų, tad šis etapas – daugelio profesionalų atkaklaus darbo ir tikėjimo, kad mes galime atgaivinti laivybą Nemunu, padarinys”, – sako Vladimiras Vinokurovas, Valstybinės įmonės Vidaus vandens kelių direkcija generalinis direktorius. Dar vienas pasiekimas – kartu su Kauno rajonu pradėtas sezoninis keleivinis maršrutas Kaunas-Vilkija-Kaunas. Šis maršrutas kauniečiams ir miesto bei rajono svečiams leido ne tik aktyviai praleisti savaitgalius, bet ir pasigrožėti Kauno rajono turistiniais maršrutais, prisidėjo prie Nemuno pakrantės gaivinimo. Veiklos netrūko ir už Kauno miesto bei rajono ribų. Pagal sutartį su Jurbarko rajono savivaldybės administracija atlikti prieplaukos akvatorijos valymo darbai, kurių metu buvo atstatytas gylis, atitinkantis projektinį 1,5 m gylį Mituvos kanale. Taip pat visą sezoną buvo šalinamos didžiausios seklumos visoje Nemuno vagoje nuo Kauno link Klaipėdos. Pagerės laivybos sąlygos Šiemet Nemuno vagos valymo darbai buvo patys intensyviausi per pastaruosius dešimtmečius, kadangi darbus vykdė dvi didelio našumo žemsiurbės ir plaukiojantis kranas. Išvalytos didžiausios seklumos ir sutvarkytos problematiškiausios vandens kelio vietos. Tačiau vien kelio valymo darbų nepakanka, nes tai duoda tik momentinį (praktiškai 1 navigacijos sezonui) būklės pagerėjimą. Išsiplėtusi upės vaga, suirę hidrotechnikos statiniai bei vis pasikartojanti sausra ir nusekęs vandens lygis, sukelia sunkumus ne tik reguliarios laivybos vystymui, bet ir pakrantės gyventojams bei jos ekosistemai. Įvertinus esamą Nemuno vagos situaciją ir jai keliamus tikslus, buvo nuspręsta imtis reikšmingesnių darbų. Vidaus vandens kelių direkcija pradėjo paruošiamuosius darbus trejus metus truksiančiam projektui, kurio metu bus modernizuotas tarptautinis vidaus vandenų kelias E41 Nemunu nuo Kauno iki Atmatos žiočių. Susisiekimo ministerijai patvirtinus finansavimą, pirmieji darbai prasidės jau kitąmet. Tai – unikalus projektas, turėsiantis įtakos ne tik laivybos atgaivinimui šalyje, šalia Nemuno esančių savivaldybių ekonomikai, bet ir reikšmingas žingsnis kovojant su klimato kaitos padariniais. Tokiu keliu jau senai eina daugelis Europos valstybių, logistiką vandens kelias rinkdamiesi, kaip ekologiškiausią krovinių gabenimo formą. “Iki 2023 metų planuojama sutvarkyti bei naujai įrengti apie 700 bunų – hidrotechnikos statinių, formuojančių upės vagą, neleidžiančių taip lengvai susidaryti seklumoms ir išlaikančių vandens kelyje laivybai tinkamą gylį. Įrengus projektinių techninių charakteristikų bunas, Nemuno vagoje bus lengviau užtikrinamas garantiniai kelio matmenys (gylis, plotis, posūkio spindulys). Laivybos vandens kelio atnaujinimas aktualus ir upės pakrantės savivaldybėms, kurios taps patrauklesnės vandens turizmui bei galės atgaivinti prieplaukas ir uostus, tinkamus krovininei laivybai”. – sako Vladimiras Vinokurovas, VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius. Marvelės krovininė prieplauka, bei išlikusios tinkamos krovai krantinės Jurbarke yra pritaikytos grūdų, žvyro, medienos ir kitų krovinių pakrovimui ir vežimui į Klaipėdos valstybinio jūrų uostą, taip pat krovinius gabenti Jurbarko – Kauno kryptimi. Tai sumažintų kelių apkrovimą bei pervežimo kaštus. Taip pat didintų Nemuno pakrantės savivaldybių patrauklumą investicijų pritraukimui. Ypač eksportuojamą produkciją gaminančių įmonių, kurios turėtų alternatyvią galimybę gabenti krovinius upe. Toks gabenimo būdas labai patrauklus ir gabenant didžiagabaričius bei sunkiasvorius krovinius, nes jų logistika atpinga ne procentais, o kartais. Ekologiškesnė alternatyva Stabilesnė upės vaga naudinga ir pakrantės bei Nemuno intakų ekosistemai. Pavasarinio ledonešio metu, potvyniai būna žymiai mažesni, o sausrų metu upės pakrantės nevirsta pelkėmis. Stabilizuojasi ir intakų vandens lygis, tarpbuniuose susidaro palankios žuvims neršto sąlygos ir pan. Upės būklės pagerinimas, krantų stabilizavimas pagerina ir valstybės sienos ženklų būklę, kadangi šiuo metu, kai bunos apgriuvę ir neapsaugo krantų nuo erozijos, valstybės sienos pareigūnai susiduria su situacija kai sienos ženklai tiesiog griūna į upę. Krovinių gabenimą vidaus vandens keliais, ne tik kaip ekonomiškesnį, bet ir kaip ekologiškesnį būdą skatina ir Europos sąjunga, savo rekomendacijose siūlydama kelių transporto krovinius perkelti į upes. Tai sumažintų taršos, triukšmo bei kamščių keliuose problemas. Nemuno upės tvarkymo darbai prasidės jau kitais metais. Jų metu bus modernizuota daugiau nei 200 kilometrų Nemuno vandens kelio nuo Kauno iki Atmatos žiočių. Tokio mąsto darbų nebuvo vykdyta jau daugiau nei šimtą metų, kai buvo statomos akmeninės bunos. Prognozuojama, kad sutvarkius upės ruožą, pradžioje juo bus pervežama apie 300.000 t krovinių per metus, o perspektyvoje 500 000 t ir daugiau, kas atitiks tarptautiniams E kategorijos vidaus vandenų uostams nustatytus krovinių apyvartos kiekius. Projekto metu tvarkomas vidaus vandenų kelias E41 priklauso transeuropiniam transporto tinklui TEN-T.