Kai šalia teisininkės ir modelio Gintarės Rumšaitės pasirodo jos mama Beta Rumšienė, nepažįstamieji abi moteris dažnai laiko seserimis. Gintarės tokios reakcijos neglumina. Priešingai, jas ji priima kaip komplimentą šeimos genams ir mamos gebėjimui rūpintis savimi.
„Man malonu, kai mamą palaiko mano seserimi. Žinoma, galima sakyti, kad čia geri genai, tačiau vien jų neužtenka. Mama visada mokėjo savimi pasirūpinti, yra elegantiška, pasitempusi. Žiūrėdama į ją matau ne tik išorinį panašumą – matau ir tai, ką pati norėčiau išsaugoti bėgant metams“, – sako Gintarė.
Jos mama B. Rumšienė yra pelniusi „Lietuvos ponios“ titulą, tačiau dukrai svarbūs ne vien mamos išvaizda ar elegancija. Gintarė išskiria jos laikyseną, bendravimo kultūrą ir gebėjimą pastebėti kitą žmogų.
„Mama moka pasakyti komplimentą taip, kad žmogus iš tiesų nusišypsotų. Man atrodo, tai labai graži savybė. Kartais keli geri žodžiai kitam nieko nekainuoja, bet gali pakeisti jo dieną“, – šypsosi pašnekovė.
Paneigia stereotipą
B. Rumšienė savo pavyzdžiu paneigia ir vis dar pasitaikantį stereotipą, kad grožio konkursai, titulai ir dėmesys išvaizdai nedera su akademiniais pasiekimais.
„Lietuvos ponios“ titulą pelniusi moteris yra baigusi ne vienas aukštojo mokslo studijas – ji turi vadybos magistro laipsnį ir inžinierės diplomą.
„Manau, kad moteriai nereikia rinktis – būti išsilavinusiai ar rūpintis savo išvaizda, siekti profesinių tikslų ar puoselėti moteriškumą. Aš turiu vadybos magistro laipsnį ir inžinierės diplomą, tačiau tai niekada netrukdė domėtis grožiu, mada ar dalyvauti konkursuose. Viena kitam neprieštarauja“, – sako B. Rumšienė.
Teisė, modelio darbas ir visiškai kitokios veiklos
Pačios Gintarės gyvenime taip pat telpa gana skirtingos sritys. Ji yra baigusi teisės ir finansų bakalauro studijas, taip pat įgijusi teisės magistro diplomą. Tačiau vien akademine ir profesine kryptimi jos interesai neapsiribojo – Gintarė baigė ir vizažo profesijos mokslus, lankė papildomus kursus, o kartais pati imasi makiažų.
„Man patinka paįvairinti savo veiklas. Teisė yra viena mano gyvenimo dalis, tačiau greta jos visada buvo ir grožio sritis, modelio veikla. Lankau bachatos šokius, sportuoju. Man įdomu išbandyti skirtingus dalykus ir neapsiriboti viena sritimi“, – pasakoja ji.
Galbūt todėl ir kalbėdama apie mamą Gintarė grožį sieja ne tik su išvaizda. Jai svarbu, kaip žmogus save pateikia, kaip bendrauja su kitais ir ką palieka po susitikimo su juo.
Motinas ir dukrą sieja ir dar viena sritis – savanorystė bei noras prisidėti prie prasmingų iniciatyvų. Abi vertina darbus, kurie nebūtinai sulaukia viešumo, tačiau konkrečiam žmogui gali reikšti labai daug.
Šypsena, kuri nieko nekainuoja
Šis požiūris įgauna papildomą prasmę minint Tarptautinę šypsenos dieną. Ji švenčiama nuo 1999 metų, o jos iniciatorius – garsiojo geltono besišypsančio veidelio kūrėjas Harvey Ballas. Šios dienos idėją jis siejo ne su formalia švente, o su labai paprastu raginimu: padaryti gerą darbą ir padėti bent vienam žmogui nusišypsoti.
Toks principas artimas ir Gintarei bei jos mamai.
„Nebūtina padaryti kažko labai didelio, kad kitam būtų geriau. Kartais tai gali būti pagalba, kartais – skirtas laikas, o kartais tiesiog nuoširdus komplimentas. Man labai patinka mintis, kad per dieną gali būti bent vieno žmogaus šypsenos priežastimi“, – sako Gintarė.
Todėl komplimentas, kad jos su mama atrodo lyg seserys, pačiai Gintarei turi ir kitą pusę. Jis primena, kad iš mamos paveldima kur kas daugiau nei akių spalva, veido bruožai ar jaunatviška išvaizda.
„Žiūrėdama į mamą, žinoma, pagalvoju, kad būtų smagu taip atrodyti ir po daugelio metų. Bet dar labiau norėčiau išlaikyti jos eleganciją, laikyseną, gebėjimą pasirūpinti savimi ir kartu pastebėti kitus. Jei visa tai irgi paveldima, tuomet man tikrai pasisekė“, – sako G. Rumšaitė.
fotografė Greta Kuliušaitė
