2026-08-12

Per dešimt liepos dienų – beveik mėnesio lietus: kur namuose gali slėptis liūčių žala ir kokių ženklų nevalia ignoruoti

By kaunoaleja.lt Rgp12,2026 #liūtys

Per pirmąsias 10 liepos dienų Lietuvoje vidutiniškai iškrito 78,4 mm kritulių – beveik visa įprasta liepos mėnesio norma. Pavojingo smarkaus lietaus atvejai įvairiose šalies vietose fiksuoti daugiau nei pusę liepos dienų. Vasarai einant į pabaigą, daugiabučių stogai ir lietaus vandens nuvedimo sistemos jau yra atlaikę ne vieną didelę apkrovą. Dabar kai kuriuose namuose gali pasirodyti per pačią liūtį dar nematyti ženklai: dėmė ant lubų, drėkstanti siena ar rūsyje atsiradęs drėgmės kvapas.

Viename iš „Civinity Namai“ administruojamų daugiabučių per audrą užsikimšusios stogo įlajos nebespėjo nuvesti vandens. Jis užliejo visą laiptinę. Avarinė komanda sureagavo greitai, todėl didesnių nuostolių pavyko išvengti. Šis atvejis priminė, kad ant stogo prasidėjusi problema per gana trumpą laiką gali pasiekti kelis pastato aukštus ir bendrąsias patalpas.

„Per stiprią liūtį ant stogo per keliolika minučių gali susikaupti didelis vandens kiekis. Atvykusi komanda tikrina visą jo kelią – nuo įlajų ir stogo dangos iki laiptinės, rūsio bei patalpų, kuriose įrengti elektros skydai. Vandens pėdsakas dažnai atsiranda toliau nuo vietos, pro kurią jis pateko į konstrukcijas, todėl vien nuvalyti sušlapusią sieną neužtenka“, – sako „Civinity“ plėtros projektų vadovas Andrius Soikinas.

Drėgmės dėmė gali būti toliau nuo pratekėjimo vietos

Ant plokščių stogų lietaus vanduo surenkamas per įlajas, o nuo šlaitinių stogų nuteka latakais ir lietvamzdžiais. Per sezoną šiose vietose kaupiasi lapai, samanos, smulkios šakos, smėlis ir kiti nešmenys. Juos ant stogo atneša vėjas, todėl net pavasarį išvalyta sistema po kelių vasaros audrų gali būti užnešta iš naujo.

Sumažėjus įlajos ar lietvamzdžio pralaidumui, vanduo telkiasi ant stogo ir prie konstrukcijų sujungimų. Vėliau jis gali patekti po stogo danga, į perdangas ar inžinerines šachtas. Drėgmė konstrukcijomis kartais nukeliauja kelis metrus, todėl ant laiptinės lubų atsiradusi dėmė nebūtinai žymi vietą, kurioje stogas tapo nesandarus.

Pirmieji požymiai būna gana kasdieniški. Viršutinio aukšto bute ar laiptinėje patamsėja lubų kampas, pradeda luptis dažai, prie šachtos girdėti lašėjimas. Rūsyje gali sudrėkti siena arba atsirasti anksčiau nebuvusi bala. Lauke verta atkreipti dėmesį į per latako kraštą bėgantį vandenį, atsikabinusią jungtį ar nuolat šlapią vietą ties lietvamzdžiu.

Gyventojui nereikia pačiam nustatyti gedimo priežasties. Administratoriui labiausiai padeda nuotrauka, tiksliai nurodyta vieta ir laikas, kada požymis pastebėtas. Jeigu drėgmė atsirado bute, verta pažymėti kambarį ir sienos ar lubų vietą. Pranešant apie bendrąsias patalpas svarbu nurodyti laiptinę, aukštą arba rūsio patalpą.

„Gyventojai pastatą mato kasdien, todėl jų pranešimai dažnai padeda problemą pastebėti pačioje pradžioje. Nauja drėgmės dėmė ar po lietaus rūsyje atsiradęs vanduo yra pakankama priežastis kreiptis į administratorių. Komandai daug lengviau pradėti patikrą, kai žmogus atsiunčia nuotrauką ir tiksliai parašo, kur bei kada tai pastebėjo“, – teigia A. Soikinas.

Vandeniui artėjant prie elektros skydų, laidų ar kitų elektros įrenginių, jų liesti negalima. Apie situaciją reikia nedelsiant pranešti avarinei tarnybai ir namo administratoriui.

Stogo būklės vertinimas yra techninės priežiūros dalis

Gyventojams patiems lipti ant stogo nereikėtų. Stogo dangos, įlajų, latakų, lietvamzdžių ir kitų bendrųjų konstrukcijų būklę turi įvertinti už namo techninę priežiūrą atsakingas specialistas. Gyventojai už šią priežiūrą moka kiekvieną mėnesį. Technikas apžiūri pastatą, fiksuoja defektus ir pateikia išvadą, kokių veiksmų reikia imtis. Valymo ar remonto darbai organizuojami atsižvelgiant į nustatytą problemą, o jų kaina priklauso nuo apimties.

Po kelių stiprių liūčių verta pasiteirauti administratoriaus, kada paskutinį kartą tikrintos stogo įlajos ir lietvamzdžiai, ar po vasaros audrų buvo atlikta papildoma apžiūra ir kokių trūkumų jos metu rasta. Pavasarinė patikra parodo tuo metu buvusią sistemos būklę, tačiau per vasarą vėjas gali atnešti naujų nešmenų, o stiprus vandens srautas – pajudinti lietvamzdžiuose susikaupusias nuosėdas.

Artėjant rudeniui lietaus vandens nuvedimo sistemoms teks dar viena apkrova. Prasidėjus lapų kritimui, kamščiai įlajose ir latakuose formuojasi greičiau. Dabar pastebėtą trūkumą dar galima pašalinti iki ilgesnio lietingo laikotarpio.

Ant lubų atsiradusi nedidelė dėmė pati neparodo, kiek vandens pateko į pastato konstrukcijas. Ją užfiksavus ir perdavus informaciją administratoriui, technikas gali įvertinti, ar pakaks išvalyti įlają, ar reikės taisyti stogo dangą, džiovinti konstrukcijas ir tikrinti šalia esančias inžinerines sistemas.

Related Post