2026 m. liepos pabaigoje Lietuvoje veikė daugiau kaip 5,5 tūkst. viešai prieinamų elektromobilių įkrovimo prieigų – beveik tiek, kiek valstybė planuoja turėti 2030-aisiais. Atrodytų, finišas jau arti. Tačiau bendras skaičius mažai pasako apie tinklo padengiamumą – ar įkrovimo vietos įrengtos ten, kur jų iš tiesų reikia.
Regionuose gyvenančiam vairuotojui rūpi ne šalies statistika, o konkretus maršrutas: ar stotelė bus pakeliui, ar veiks ir kiek užtruks įkrovimas. Miestelyje, kur automobiliu kasdien važiuojama iš namų į darbą, mokyklą ar gydymo įstaigą, viena patikima prieiga gali būti svarbesnė nei keliolika prieigų didmiesčio prekybos centro aikštelėje.
Skaičius gali paslėpti geografiją
Iki 2030 m. Lietuva siekia įrengti 60 tūkst. įkrovimo prieigų, iš jų 6 tūkst. – viešai prieinamų. „Via Lietuva“ informacinė sistema liepos 31 d. rodė 5 547 prieigas, tačiau jos buvo sutelktos 3 284 stotelėse ir 1 783 įkrovimo parkuose. Skirtumas esminis: kelios jungtys vienoje vietoje didina bendrą skaičių ir įkrovimo tankį, bet nesumažina atstumo iki artimiausios stotelės kitame rajone.
Poreikis taip pat pasiskirstęs netolygiai. 2026 m. pradžioje Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje buvo registruota 59,3 proc. visų šalies grynųjų lengvųjų elektromobilių, nors šiems miestams teko tik 33,7 proc. viso lengvųjų automobilių parko. Vis dėlto 2025 m. elektromobilių daugėjo visose savivaldybėse, o jų parkas šalyje išaugo 45,5 proc. Vadinasi, regionuose paklausa jau formuojasi, tačiau infrastruktūra turi spėti augti kartu.
Vienas tokios plėtros pavyzdžių – „Elektrum Drive“ tinklas, kurį numatoma plėsti ne vien didmiesčiuose, bet ir mažesniuose miestuose bei prie juos jungiančių kelių. Pasak „Elektrum Lietuva“ Plėtros skyriaus vadovo Pauliaus Jankausko, sprendimą, kur įrengti naujas stoteles, lemia ne vien konkrečioje savivaldybėje registruotų elektromobilių skaičius.
„Vertiname pravažiuojančių automobilių srautus, pagrindinius maršrutus, vietos pasiekiamumą visą parą, šalia esančias paslaugas ir elektros tinklo pajėgumą. Taip pat žiūrime, ar vėliau bus galima didinti prieigų skaičių. Mažame mieste stotelė turi būti patogi vietos gyventojui ir kartu įtraukti miestą į ilgesnių kelionių žemėlapį“, – sako P. Jankauskas.
Kiekvienai vietai – skirtingas sprendimas
Regioninė plėtra nereiškia, kad kiekviename miestelyje būtina įrengti pačią galingiausią stotelę. Iki 22 kW galios kintamosios srovės (AC) prieiga tinka ten, kur automobilis paprastai stovi kelias valandas ar ilgiau – prie darbovietės, viešbučio ar savivaldybės pastato. Nuolatinės srovės (DC) stotelė svarbesnė šalia intensyvaus eismo kelio, kai kelionę reikia tęsti po trumpos pertraukos. Tam puikiai tinka tokios vietos kaip degalinės, prekybos centrai, maitinimo įstaigos, kuriose svarbus greitas ir užtikrintas elektromobilio įkrovimo sprendimas.
„Taigi mažesnis miestas nebūtinai reiškia lėtą įkrovimą, bet didžiausia galia nėra savaiminis tikslas. „Elektrum Drive“ viešas įkrovimo tinklas yra plečiamas atliepiant nusistovėjusius elektromobilių vairuotojų poreikius, derinant skirtingus įkrovimo tipus, o tokie miestai kaip Anykščiai, Pabradė, Plungė, Šakiai ar Druskininkai jau turi veikiančias įkrovimo prieigas, kuriomis patogiai gali naudotis tiek vietiniai gyventojai, tiek pravažiuojantys miestų lankytojai“, – vardija P. Jankauskas.
Svarbus ir patikimumas. Regiono gyventojas automobilį dažniausiai įkraus namuose, tačiau vieša stotelė jam lieka atsarginis planas pasikeitus maršrutui, per dieną prireikus nuvažiuoti daugiau ar sutrikus namų įkrovimo įrangai. Tokia alternatyva gali turėti įtakos net sprendimui, ar apskritai verta rinktis elektromobilį.
Mažas miestas nėra maža rinka
Vertinant tik šiandien registruotų elektromobilių skaičių, stotelė mažame mieste gali atrodyti per ankstyva investicija. Tačiau laukimas sukuria uždarą ratą: gyventojai delsia pirkti elektromobilį, nes trūksta patikimų įkrovimo vietų, o operatoriai delsia jas įrengti, nes nemato pakankamos paklausos.
Rajono centro potencialą lemia ne vien gyventojų skaičius. Čia atvyksta aplinkinių gyvenviečių gyventojai ir turistai, važiuoja tranzitinis bei įmonių transportas. Stotelė prie parduotuvės, kavinės ar degalinės leidžia vairuotojui laukimo laiką skirti kitiems reikalams, o gretimam verslui – sulaukti papildomų klientų.
„Regioninė stotelė nėra vien socialinė paslauga. Tinkamai parinktoje vietoje ji aptarnauja vietos gyventojus, pravažiuojančius vairuotojus, įmonių parkus ir turistus. Pirmaisiais metais jos apkrova gali būti mažesnė nei didmiestyje, tačiau augant elektromobilių parkui ir tranzito srautui ilgainiui ji gali tapti ekonomiškai tvari“, – teigia P. Jankauskas.
2026 m. liepą „Elektrum Drive“ tinklas Lietuvoje turėjo daugiau nei 450 įkrovimo prieigų. Jis kartu su partneriais plėtojamas ne tik prie pagrindinių šalies magistralinių kelių, bet ir regionuose, naudojantis jau esamais įvažiavimais bei vairuotojams pažįstamomis sustojimo vietomis. Tačiau tikroji plėtros vertė priklauso nuo to, ar naujos prieigos užpildo infrastruktūros spragas ir gerina tinklo padengiamumą, o ne tik dar labiau sutankina tinklą ten, kur stotelių jau netrūksta.
Parama be įkrovimo galimybės – tik dalis sprendimo
Liepos 31 d. paskelbtame APVA kvietime gyventojų elektromobiliams numatyta beveik 12 mln. eurų. Už naują grynąjį elektromobilį skiriama 5 tūkst., o už ne senesnį kaip ketverių metų naudotą – 2,5 tūkst. eurų kompensacija. Kompensacija skiriama visos Lietuvos gyventojams, neatsižvelgiant į jų gyvenamąją vietą.
Didesnė tikslinė parama numatyta nuo 2027 m. Pažeidžiamiems, nuo automobilio priklausomiems namų ūkiams planuojama kompensuoti iki 90 proc. elektromobilio kainos, bet ne daugiau kaip 20 tūkst. eurų už naują ir 12 tūkst. eurų už naudotą automobilį. Priemonė pirmiausia orientuota į kaimo vietovių ir mažesnių miestų gyventojus, tačiau parama nebus automatiškai skiriama kiekvienam regiono gyventojui – bus vertinamos pajamos, turtas ir būtinybė naudotis automobiliu.
Ši priemonė gali paskatinti elektromobilių paklausą ten, kur ji iki šiol buvo mažiausia. Tačiau parama automobiliui įsigyti ir įkrovimo tinklas turi veikti kartu. Jei kasdienėje kelionėje tenka kliautis viena toli esančia ar dažnai užimta prieiga, mobilumo problema lieka neišspręsta.
„Todėl 6 tūkst. viešai prieinamų prieigų tėra tarpinė riba. Tikrasis rezultatas bus pasiektas tada, kai Joniškio, Šilalės ar Varėnos gyventojas galės keliauti nesukdamas didelio lanksto ir nesijaudindamas dėl vienintelės pakeliui esančios stotelės. Būtent tai parodys, ar elektromobilis tapo įprasta transporto priemone visoje Lietuvoje, ar tebėra daugiausia didmiesčių gyventojų pasirinkimas“, – apibendrina P. Jankauskas.