Lietuvoje vykstantis dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“ artėja prie pabaigos – žiūrovai filmus dar gali išvysti iki spalio 25 dienos. Pirmadienį Kaune pristatytas dokumentinis filmas „Žmogus už šešis milijardus dolerių“, pasakojantis apie „WikiLeaks“ įkūrėją Julianą Assange’ą, o po peržiūros su žiūrovais susitiko viena jo prodiuserių Kathleen Fournier. Pokalbio metu ji atskleidė, kodėl filmo kūrėjams teko persikelti į Berlyną, kaip buvo saugoma tyrimo medžiaga ir kokių netikėtumų pateikė kelerius metus trukęs darbas.
Spalio 19 dieną Kauno kino teatre „Forum Cinemas“ vykusiame susitikime K. Fournier pasakojo apie dokumentinio filmo „Žmogus už šešis milijardus dolerių“ kūrimo užkulisius. Režisieriaus Eugene’o Jarecki filmas nagrinėja J. Assange’o istoriją, „WikiLeaks“ veiklą, teisminius procesus ir žurnalistikos laisvės klausimus.
2024 metais po ilgų teisinių procesų į Australiją grįžęs J. Assange’as daugiau nei dešimtmetį buvo tarptautinių diskusijų centre. Filme panaudota archyvinė medžiaga, užkulisių įrašai ir tyrimo metu surinkti dokumentai, susiję su jo veikla bei įvairių valstybių institucijų veiksmais.
Tyrimas pakeitė ankstesnį požiūrį
Pasak K. Fournier, pradėjus darbą prie filmo, ji manė gana gerai žinanti J. Assange’o istoriją. Tačiau tyrimo metu dalį ankstesnių įsitikinimų teko peržiūrėti.
„Kai pradėjome vis daugiau tyrinėti, paaiškėjo, kad beveik viskas, ką maniau žinanti, buvo savotiškas mitas. Man buvo sunku tuo patikėti, nes mano mąstymas gana tradicinis. Nesu sąmokslo teorijų šalininkė, tačiau kai kurie mūsų atrasti dalykai atrodė tiesiog neįtikėtini“, – Kaune pasakojo prodiuserė.
Ji pabrėžė, kad dėl jautrių filme nagrinėjamų aplinkybių kūrėjai daug dėmesio skyrė faktų tikrinimui ir teisinei medžiagos peržiūrai.
„Turėjome tikrinti faktus, vėl juos tikrinti ir atlikti teisinį vertinimą. Ilgainiui pradėjome suprasti, kad mūsų darbu domisi ir Didžiosios Britanijos, ir Jungtinių Valstijų valdžios institucijos“, – sakė K. Fournier.
Anot jos, situaciją komplikavo JAV ir Jungtinėje Karalystėje vykę teisiniai procesai. Kūrėjai nerimavo, kad tyrimo medžiaga gali būti paimta, o filmo gamyba ilgam įstrigti teisiniuose ginčuose.
Filmą teko montuoti be interneto
K. Fournier pasakojo, kad su Edwardo Snowdeno istoriją nagrinėjusio dokumentinio filmo „Citizenfour“ kūrėjais pasitarusi komanda sulaukė rekomendacijos gamybos procesą perkelti į žurnalistams saugesnę šalį.
Po ilgų svarstymų buvo nuspręsta persikelti į Berlyną.
„Pasiėmiau šeimą, vaikus. Mūsų komandos nariai atvyko iš Niujorko, Londono, Švedijos, Gvatemalos. Visa tai buvo gana beprotiška“, – prisiminė prodiuserė.
Didžiausias iššūkis buvo užtikrinti, kad surinkta medžiaga nepatektų pašaliniams asmenims. Dėl to filmas montuotas naudojant nuo interneto fiziškai atskirtą kompiuterinę sistemą.
„Negalėjome jokios filmuotos medžiagos įkelti į internetą. Dirbome vadinamuoju air-gapped principu – prie kompiuterių su mūsų medžiaga negalėjo būti prijungtas net belaidis internetas. Negalėjome leisti, kad kas nors nutekėtų“, – aiškino ji.
Tokiomis sąlygomis komanda dirbo maždaug ketverius metus.
Paklausta, ar asmeniškai jautė grėsmę, K. Fournier atsakė, kad tiesioginio pavojaus nejautė.
„Galbūt esu kiek naivi. Man atrodo, kad jeigu atskleidi tiesą, tai ir yra tiesa. Turime įrodymus. Didelė dalis informacijos jau buvo viešai prieinama, mums tiesiog reikėjo ją surinkti į vieną vietą“, – kalbėjo prodiuserė.
Ji juokavo, kad kartais svarstė, ar jos telefonas nebuvo pasiklausomas, tačiau tam neturėjo patvirtinimo.
Filmo kūrėjai nesiekė idealizuoti J. Assange’o
Susitikimo moderatorė domėjosi, kaip kuriant filmą pavyko suderinti J. Assange’o, kaip spaudos laisvės simbolio, vaizdavimą su prieštaringais jo biografijos aspektais.
K. Fournier teigė, kad komanda nuo pat pradžių laikėsi nuostatos sekti tyrimo rezultatais, net jeigu jie pasirodytų nepalankūs pagrindiniam filmo herojui.
„Tai nepriklausomas filmas. Jeigu tyrimas būtų atskleidęs, kad buvo įvykdytas išžaginimas ar kad „WikiLeaks“ viduje vyko netinkami dalykai, filme tai būtų atsispindėję. Buvome pasirengę eiti ten, kur mus nuves tyrimas“, – sakė ji.
Prodiuserė pripažino, kad tokia pozicija nebuvo paprasta.
„Nenori susipykti su Amerikos valdžia, bet taip pat nenori tapti „WikiLeaks“ priešu. Jie mūsų projektu iš pradžių visai nesidomėjo ir į mus žiūrėjo labai atsargiai. Iš esmės buvome palikti vieni“, – pasakojo K. Fournier.
Ilgainiui komandai pavyko gauti daug anksčiau neviešintos užkulisinės vaizdo medžiagos. Tačiau dėl sudėtingų teisinių aplinkybių ir skirtingose šalyse vykusių procesų jos analizė užtruko.
Anot prodiuserės, filme nagrinėjami galimo Švedijos, JAV, Jungtinės Karalystės ir Ekvadoro institucijų bendradarbiavimo aspektai. Ji pabrėžė, kad tokiems teiginiams pateikti reikėjo išsamaus tyrimo ir teisinės patikros.
Kuriant filmą komandai taip pat teko vykti į Maskvą susitikti su Edwardu Snowdenu, o Los Andžele – su Pamela Anderson, kuri buvo viena iš J. Assange’o rėmėjų.
„Julianas yra žmogus, su kuriuo man sunku susitapatinti“
Diskusijoje aptarta ir J. Assange’o asmenybė. Moderatorė priminė jo gyvenimo Ekvadoro ambasadoje Londone metus, nuolatinę izoliaciją, sekimo klausimus ir viešumoje daug dėmesio sulaukusius žinomų žmonių apsilankymus.
K. Fournier neslėpė, kad pagrindinis filmo herojus jai pačiai nėra lengvai suprantamas žmogus.
„Negaliu sakyti, kad su Julianu Assange’u susitapatinu. Jis stojo į pirmąją liniją taip, kaip aš pati net nežinočiau, kaip tai padaryti“, – kalbėjo prodiuserė.
Ji teigė artimesnį ryšį jaučianti su filme pasirodančiais teisininkais ir kitais žmonėmis, kurie siekė apginti J. Assange’o teises teisinėmis priemonėmis.
„Man artimesni tie žmonės, kurie buvo pasirengę ginti jo teises ir priminti, ką numato įstatymai. Julianas man atrodo beveik kaip atskiras personažas. Jis labai kategoriškas, tačiau manau, kad jį palaikė tiesos siekis“, – sakė K. Fournier.
Kaip vieną jo pasirinkimų ji išskyrė pagalbą E. Snowdenui, kai šis siekė išvengti JAV valdžios persekiojimo.
Pasak prodiuserės, J. Assange’as padėjo E. Snowdenui pasiekti Maskvą, nors tokie veiksmai galėjo dar labiau apsunkinti jo paties teisinę padėtį Jungtinėje Karalystėje.
„Jis buvo pasirengęs rizikuoti savo galimybėmis sulaukti teisingo proceso tam, kad padėtų žmogui, kurio net nepažinojo“, – teigė ji.
Pasikeitė ir supratimas, kas yra žurnalistas
Vienas paskutiniųjų pokalbio klausimų buvo skirtas žurnalistikos ateičiai. Moderatorė priminė, kad JAV prokurorai siekė J. Assange’o veiklą vertinti kaip neteisėtą kompiuterinių sistemų naudojimą, o ne kaip žurnalistinį darbą.
K. Fournier atkreipė dėmesį, kad nuo 2010 metų gerokai pasikeitė pati žiniasklaidos aplinka.
„Jeigu 2010 metais kas nors internete skelbdavo informaciją ir vadindavo tai žurnalistika, daugelis sakydavo: tai tik tinklaraštis. Tuo metu naujienas siejome su radiju ir spauda. Dabar, 2026-aisiais, beveik visi jas gauname telefonu, o daugybė žmonių laikraščių apskritai nebeperka“, – kalbėjo prodiuserė.
Pasak jos, vykstant J. Assange’o teisminiams procesams darėsi vis sudėtingiau aiškinti, kad skaitmeninių dokumentų publikavimas savaime negali būti žurnalistika.
Ji taip pat priminė, kad saugūs informacijos perdavimo būdai, šifruoti elektroniniai laiškai ir serveriai šiandien tapo įprastais žurnalistų darbo įrankiais.
„Dabar tai žurnalistikos pagrindai“, – sakė K. Fournier.
Prodiuserė pabrėžė, kad filmas skirtas ir jaunesnei auditorijai, kuri ne visada išsamiai žino J. Assange’o istoriją bei ankstesnių dešimtmečių diskusijas apie informacijos laisvę.
„Manau, kad visada bus žmonių, kurie ieškos faktų, seks pinigų ir galios pėdsakais, sieks tiesos ir teisingumo. Jaunesniems žmonėms svarbu žinoti, kad ir ankstesnės kartos turėjo žmonių, kuriems rūpėjo, kas vyksta pasaulyje“, – sakė ji.
Festivalis baigsis sekmadienį
Dokumentinis filmas „Žmogus už šešis milijardus dolerių“ sukurtas 2025 metais. Jo trukmė – 129 minutės. Filmas pristatytas Kanų kino festivalyje, taip pat įtrauktas į tarptautinių dokumentinio kino festivalių IDFA ir DOC NYC programas.
„Nepatogaus kino“ programoje spalio 19 dieną Kaune surengta filmo peržiūra ir susitikimas su prodiusere K. Fournier, o spalio 20 dieną 18.15 val. toks pat renginys numatytas Vilniuje, kino teatre „Forum Cinemas Vingis“.
Festivalis „Nepatogus kinas“ Lietuvoje vyksta spalio 5–25 dienomis. Filmų programa, seansų laikai ir bilietų informacija skelbiami festivalio interneto svetainėje www.nepatoguskinas.lt.