Liepos 4-ąją Jungtinės Amerikos Valstijos mini istorinį 250-ąjį Nepriklausomybės jubiliejų. Ši data – ne tik svarbus įvykis pasaulio istorijoje, bet ir proga įvertinti intelektinius ir akademinius saitus tarp Lietuvos ir JAV. Vytauto Didžiojo universitetui (VDU) ši sukaktis turi ypatingą reikšmę, mat pati universiteto atkūrimo idėja ir šiandieninės globalios partnerystės yra neatsiejamos nuo laisvės idėjos – vertybės, kuri jau du su puse šimtmečio įkvepia kurti, eksperimentuoti ir griauti geografinius atstumus.
Nuo Harvardo iki Kauno
Kai 1989 metais buvo atkuriamas VDU, jo iniciatoriai žvelgė už Atlanto, ieškodami modelio, kuris leistų išsivaduoti iš sovietinės sistemos gniaužtų ir atvertų kelius visapusiškam asmenybės ugdymui.
Pirmuoju atkurtojo VDU rektoriumi tapęs prof. Algirdas Avižienis – ilgametis Kalifornijos universiteto Los Andžele (UCLA) profesorius ir pasaulinio garso informatikas – į Lietuvą atsivežė prestižinės JAV aukštosios mokyklos – Harvardo universiteto, patirtį.
Būtent JAV pavyzdžiu VDU tapo pirmuoju universitetu šalyje, pritaikiusiu artes liberales (laisvųjų menų) principus: suteikti laisvę studentams rinktis savo studijų dalykus, formuoti savo tvarkaraštį, neapsiribojant vien savo specialybe, mokytis užsienio kalbų, pasirinktinai studijuoti įvairiausių sričių dalykus: nuo filosofijos ar biologijos iki psichologijos ar medijų meno.
„Pabandykime Lietuvoje įgyvendinti tokį universitetą, kurio pirmas uždavinys yra išugdyti mąstančius, savarankiškus žmones, kurie supranta pasaulį, o viena ar kita specialybė nėra taip svarbu. Juk tos specialybės keisis, o žmonės dabar ilgiau gyvena. Tad ir nutariau atsivežti tokią programą. O kitas mano sprendimas buvo Lietuvoje surasti jaunų, gabių mokslininkų, kurie dar nėra pripratinti prie sovietinės tvarkos“, – savo žingsnius atkuriant VDU interviu yra prisiminęs prof. A. Avižienis.
Pasak UCLA ir VDU profesoriaus, per du tūkstančius metų laisvųjų menų supratimas keitėsi, tačiau esmė išliko – toks išsilavinimas padeda sužinoti tai, kas tuo metu svarbiausia žmonijai, nepriklausomai nuo konkrečios specialybės, siekiant, kad žmogus būtų pasirengęs ateities iššūkiams ir specialybėms, kurios galbūt šiandien dar nė neegzistuoja.
Akademinė diplomatija prieš intelektinį vienišumą
Šiandien šios laisvės ir globalumo tradicijos tęsiamos naujame lygmenyje. Lietuvos mokslo ir verslo konsorciumo bendradarbiavimas su Masačusetso technologijos institutu (MIT) rodo, kad Lietuva nebėra tik idėjų importuotoja – ji siekia tapti lygiaverte globalaus mokslo partnere.
„Kai 2025-ųjų pradžioje Prezidentūroje Lietuvos mokslo ir verslo konsorciumas pasirašinėjo sutartį su MIT, pasakėme sau, kad tai nebus tik dar viena formali tarptautinė sutartis, kurią išrauksime iš stalčiaus proginiams paminėjimams. Piname šį 14 partnerių ir MIT bendradarbiavimą kaip gyvą ryšių tinklą – tiek nacionalinį, tiek tarptautinį. Gyvendami ir dirbdami mažoje valstybėje, esame užkoduoti veikti globaliai“, – teigia Lietuvos konsorciumo bendradarbiavimui su MIT koordinatorė Ina Žurkuvienė.
Jau pirmaisiais metais pradėti vykdyti 7 „Global Seed Fund“ projektai ir rudenį startuojantis modulis „Rethinking Energy“, kurį kartu su MIT bendruomene įgyvendins 6 Lietuvos universitetai, liudija apie intensyvų žinių mainų vyksmą. Skatindami tiesioginį studentų bei mokslininkų dialogą su MIT, Lietuvos akademikai pastebi, kad abipus Atlanto – nepaisant geografinio atstumo – susiduriama su tais pačiais egzistenciniais nerimais, ieškoma tų pačių prasmės atramų ir sprendžiami iššūkiai, kuriuos jaučiame visi.
Pasak I. Žurkuvienės, būtent taip akademinė diplomatija įgyja nepaprastai jautrią klausą ir galiausiai – mažina atstumų kuriamą intelektinį vienišumą.
„Šiandien, kai JAV mini 250-ąsias Nepriklausomybės metines, mes švenčiame ne istorinę datą, o pačią laisvės idėją, kuri mus ir sujungė. Dabartinėje geopolitinėje tikrovėje, kuri neretai tampa siurreali ir gąsdinanti, laisvė nustoja būti patogia abstrakcija. Ji reikalauja nuolatinio budrumo ir bendros aplinkos, kurioje universitetai, valstybė ir verslas veikia kartu“, – sako I. Žurkuvienė.
Anot jos, pažangos rodikliai, pozicijos reitinguose ar grynosios technologijos vieni savaime neguodžia, jei jie netarnauja žmogui, visuomenei, planetai: „Tik kartu kurdami terpę, kurioje laisva mintis gali eksperimentuoti, rizikuoti ir daryti klaidas, leidžiame idėjoms virsti realybe, saugančia mūsų pačių laisvę. Ją priimame kaip atsakomybę aktyviai formuoti istoriją ir pamokas, užuot buvus jos stebėtojais.“
Konsorciumą sudaro 14 partnerių: Mykolo Romerio universitetas, Kauno technologijos universitetas, Klaipėdos universitetas, Vilniaus universitetas, Vilnius TECH, Vilniaus dailės akademija, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, Lietuvos energetikos institutas, „Ignitis grupė“, „Lietuvos geležinkeliai“, „Northway Biotech”, „Euromonitor International“ ir „Novian“. Koordinatorius – Vytauto Didžiojo universitetas.