Sekmadienį, rugpjūčio 16-ąją, Aukštojoje Panemunėje tęsiama ilgametė tradicija – Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčioje švenčiami Šv. Roko atlaidai. Panemunėje ši diena jau seniai peržengė vien religinės šventės ribas – ji tapo bendruomenės susitikimo, bendrystės ir senųjų tradicijų puoselėjimo diena.
Šv. Roko atlaidai Aukštojoje Panemunėje turi gilias tradicijas. Šventasis Rokas krikščioniškoje tradicijoje žinomas kaip ligonių, kenčiančiųjų ir slaugytojų globėjas. Pasakojama, kad savo turtus išdalijęs vargšams jis keliavo ir slaugė maro epidemijos paliestus žmones, o vėliau pats susirgo. Šv. Rokas dažnai vaizduojamas kartu su šunimi, kuris, pasak legendos, sergančiam ir nuo žmonių atsiskyrusiam Rokui atnešdavo duonos.
Panemunėje šio šventojo pagerbimas turi ypatingą reikšmę. Šv. Roko atlaidai čia minimi jau daugiau kaip šimtmetį, o pati tradicija išgyveno skirtingus istorinius laikotarpius. Dar tarpukariu į atlaidus rinkdavosi ne tik vietos gyventojai – į Panemunę atvykdavo giminės, bičiuliai ir žmonės iš kitų Kauno vietų.
Sovietmečiu religinė tradicija buvo gerokai prislopinta, tačiau atkūrus nepriklausomybę atlaidai vėl sustiprėjo. Bėgant metams prie bažnytinės šventės prisidėjo ir Panemunės bendruomenės organizuojami renginiai.
Šv. Roko atlaidai švenčiami Aukštosios Panemunės Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčioje Vaidoto gatvėje. Šventovėje saugomas ir šv. Roką vaizduojantis paveikslas. Įdomu tai, kad Panemunės šv. Rokas vaizduojamas kiek kitaip nei įprastoje ikonografijoje – paprasčiau, artimiau žmogui.
Po Mišių – bendruomenės šventė
Šių metų renginys „Šv. Rokas Panemunėje“ taip pat kviečia neapsiriboti vien dalyvavimu pamaldose. Po religinių iškilmių šventė persikelia į bendruomenės erdves, kur numatyta įvairių veiklų skirtingo amžiaus lankytojams.
Šv. Roko šventė Panemunėje tradiciškai siejama ir su sveikatingumu. Ne vienerius metus jos programose atsirasdavo vaistažolių, sveikos gyvensenos edukacijų, sveikuoliškų vaišių ir kitų veiklų. Šis akcentas nėra atsitiktinis – jis siejamas su pačiu šv. Roku, kuris laikomas sergančiųjų globėju.
Vienu iš išskirtinių Panemunės šventės simbolių tapo ir šunys. Šv. Roko ikonografijoje šuo yra neatsiejamas šventojo palydovas, todėl bendruomenės renginiuose organizuojama Roko šunelių paroda bei jų apdovanojimai.
Šventėje taip pat skamba muzika – pasirodo vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų kolektyvai, kapelos bei grupės. Ankstesnių metų tradicijas tęsia edukacinės veiklos, o lankytojai turi progą ne tik stebėti programą, bet ir patys į ją įsitraukti.
Šventė, į kurią sugrįžtama
Šv. Roko atlaidai Panemunėje išsiskiria tuo, kad religinė tradicija čia natūraliai susilieja su bendruomeniniu gyvenimu. Istoriniuose šaltiniuose minima, kad dar anksčiau atlaidų diena tapdavo proga susitikti giminėms ir artimiesiems – žmonės atvykdavo pabūti kartu, pasidalyti naujienomis, džiaugsmais ir rūpesčiais.
Šią funkciją šventė išlaiko ir šiandien.
Panemunės bendruomenės veikloje „Šv. Rokas Panemunėje“ yra vienas iš tęstinių renginių, greta valstybinių švenčių minėjimų, kultūrinių vakarų ir kitų vietos gyventojus telkiančių iniciatyvų.