„Kuo daugiau žinių sukaupi, tuo geriau supranti, kad realybėje tikrai nežinai visko. Man atrodė, kad aš, kaip dirbanti praktikė, jau viską žinau, tačiau pradėjus studijuoti, supratau, kad studijos man buvo visiškas išėjimas iš komforto zonos“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) absolventė, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdybos 2-ojo skyriaus viršininkė Reda Molienė.
Po ekonomikos studijų – į teisę
Anot jos, šiandien teisės ir finansų laukas plečiasi taip sparčiai, kad sėkmingam darbui nebeužtenka vadovautis vien sausais įstatymų straipsniais – šiuolaikiniam ekspertui būtinas globalus matymas ir gebėjimas priimti netradicinius sprendimus. Pašnekovės teigimu, dinamiška universitetinė aplinka ne tik suteikia teorinį pamatą, bet ir išmoko to, kas svarbiausia kiekvienam šiuolaikiniam teisininkui – drąsos kvestionuoti, analizuoti ir ieškoti sprendimų ten, kur nėra jokių išankstinių precedentų.
Būtent realus žinių poreikis FNTT tarnyboje paskatino ją priimti sprendimą vėl sugrįžti į universitetą ir po VDU baigtų ekonomikos studijų pasirinkti visiškai naują – teisės – kryptį
„Pradėjus darbą FNTT naiviai maniau, kad man reikės tik ekonomikos žinių, bet supratau, kad teisinių žinių man reikia beprotiškai daug. Tačiau, kai ateini studijuoti jau turėdamas darbo patirtį ir profesinių žinių, į viską žiūri kitaip. Tu jau nesi „žalias“ ir turi bagažą, todėl iš dėstytojų nori pasiimti viską, klausi labai tiksliai, konkrečiai ir remdamasis praktika“, – aiškina teisininkė.
Pabandžiusi teisės studijas Mykolo Riomerio universitete, R. Molienė galiausiai sugrįžo į savo Alma Mater ir VDU ne tik pabaigė ištęstines magistrantūros studijas „Baudžiamoji ir verslo teisė“, bet ir nusprendė Teisės fakultete likti doktorantūrai.
Anot jos, VDU pasiūlė daug daugiau nei vien teorines žinias, bet ir stiprią dėstančių praktikų komandą, neįkainojamus viešojo kalbėjimo bei komandinio darbo įgūdžius, dėstytojų geranoriškumą, tarptautinę perspektyvą su vizituojančiais dėstytojais, profesinės anglų kalbos žinias, universalų studijų tinklelį, teisinio rašymo bei analitinio vertinimo pagrindus, drąsą kvestionuoti teisės aktus ir, svarbiausia, išmokė mąstyti plačiau (out of the box).
„Anksčiau galvodavau: jei yra teisės aktas, jei jis galioja – mes jo nekvestionuojame. Studijose atsirado drąsa suprasti, kad ne viskas, ką priima teisės aktų leidėjas, yra teisinga ir veikia praktikoje. To anksčiau tikrai neturėjau“, – teigia pašnekovė.
Netradicinis mąstymas padėjo siekti karjeros
R. Molienė pabrėžia, kad tarpdisciplininis išsilavinimas, apjungiantis verslo procesų supratimą ir teisinį reguliavimą, ugdo universalius įgūdžius, kurie vėliau leidžia veikti bet kurioje sferoje – nuo finansų sektoriaus, bankininkystės, advokatūros ar teisėsaugos institucijų ir tarptautinių tyrimų juose. Kaip pavyzdį ji mini gebėjimą sklandžiai rašyti teisine kalba, dirbti komandoje ir valdyti viešąjį kalbėjimą.
Nors šiandien šios kompetencijos jai, kaip vadovei ir tyrėjai, padeda spręsti sudėtingiausius iššūkius, ji neslepia, kad studijų pradžioje į grupines užduotis žiūrėjo su tam tikru skepticizmu: „Buvo daug grupinių darbų, kurių aš labai nemėgau, galvojau, kam man to reikia, aš pati viena galiu viską padaryti. Taip pat nuolatiniai pristatymai, namų darbai, bylų analitika, teismų praktika – pradžioje tai net erzino. Tačiau retrospektyviai vertinant tik vėliau supratau supratau, kiek daug tai davė. Įgijau viešojo kalbėjimo įgūdžių, kurių net nesitikėjau šiose studijose lavinti.“
Ne mažiau įgūdžių suteikė ir vizituojantys dėstytojai iš užsienio. „Prisimenu, kai prasidėjo pirmas studijų dalykas anglų kalba, supratau, kad bendrinę kalbą moku gerai, bet teisinėje kalboje yra specifinių terminų kurių aš nežinojau. Be to, galimybė studijuoti tokių dėstytojų paskaitose organiškai padeda išeiti iš nacionalinės teisės rėmų“, – teigia tyrėja.
Viešasis kalbėjimas, žinios Europos Sąjungos teisėje, darbo komandoje įgūdžiai padėjo R. Molienei siekti FNNT Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vadovės pozicijos. Tačiau universiteto suteiktas gebėjimas mąstyti plačiau tapo esminiu lūžiu jos karjeroje, kai teisininkei teko imtis bylų, neturėjusių precedentų šalyje.
Iniciatyvos pasiekė ir Europos Komisiją
„Tuo metu Lietuvoje įsigaliojo Civilinio turto konfiskavimo įstatymas. Aš gavau pačią pirmąją bylą šalyje. Kadangi jokios praktikos ar pavyzdžių nebuvo, turėjau tik patį teisės aktą, rekomendacijas ir taisyklę – mąstyti plačiau. Šis analitinis mąstymas ir nebijojimas priimti sprendimų atėjo iš universitetinės aplinkos“, – pasakoja skyriaus vadovė. Jos atlikta mokslinė analizė šio įstatymo pagrindu ir praktinės įžvalgos vėliau organiškai virto siūlymais dėl teisės aktų keitimo, kurie siekiant išaiškinimo pasiekė net Europos Komisiją.
Šiandien jos vadovaujamame skyriuje yra virš 60 ikiteisminių tyrimų, skyriaus tyrėjai dirba ne tik su tyrimais, kurie daro įtaką nacionaliniam biudžetui, tačiau ir su Europos prokuratūros kontroliuojamomis bylomis, kurios susijusios su žala Europos Sąjungos biudžetui, todėl išmanyti vien tik nacionalinę teisę yra tikrai ne gana.
Jos nuomone, apskritai, šiuolaikinis teisininkas negali užsidaryti vien siauroje specializacijoje. Kadangi žala tiek valstybės, tiek Europos Sąjungos biudžetui ateina iš verslo, teisininkui būtina suprasti mokesčių bei finansų sektorių.
„Kai žinai, kaip daromi nusikaltimai, gali tas žinias iškart taikyti prevenciškai, kita vertus gali ir efektyviai ginti nuo to nukentėjusią šalį ar užtikrinti skaidraus verslo veikimo mechanizmą“, – įsitikinusi FNTT skyriaus vadovė.
Šiuo metu R. Molienė tęsia studijas teisės doktorantūroje. Nepaisant didžiulio užimtumo ir atsakingų pareigų tarnyboje, mokslinis smalsumas išlieka pagrindiniu jos varikliu. Paklausta, kas skatina nesustoti ir toliau tęsti studijas doktorantūroje, tyrėja šypsosi: „Atsakymas paprastas – man įdomu. Įdomu tyrinėti, skaityti, atrasti, analizuoti ir prisidėti prie teisės aktų iniciatyvų.“