Šiandien Švietimo ir mokslo komitetas posėdyje svarstė Valstybės kontrolės atlikto valstybinio audito „Aktyvaus senėjimo skatinimas” ataskaitą.
Svarstymo metu akcentuota, kad Lietuvoje sparčiai didėja vyresnio amžiaus gyventojų dalis, tačiau valstybės politika ir taikomos priemonės nepakankamai užtikrina jų aktyvų įsitraukimą į visuomeninį, ekonominį ir socialinį gyvenimą. Ataskaitoje nustatyta, kad ribotos švietimo ir mokymosi galimybės, nepakankamas socialinių paslaugų prieinamumas bei skaitmeninės atskirties problemos išlieka esminiais iššūkiais.
Esminės rekomendacijos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai – panaikinti 65+ amžiaus ribojimus mokymosi programose (ypač „Kursuok.lt„), teikti prioritetą aktyvaus senėjimo mokymams, didinti vyresnių asmenų informuotumą ir geriau pritaikyti mokymosi pasiūlą jų poreikiams.
Komitetas atkreipė dėmesį, kad ypač svarbu priimti sprendimus dėl finansavimo modelio keitimo ir rasti būdą, kuris sudarytų sąlygas vyresnio amžiaus asmenims lanksčiau ir efektyviau naudotis mokymosi galimybėmis.
Komiteto pirmininkė Jurgita Šukevičienė pabrėžė, kad vyresnio amžiaus gyventojai yra labai svarbi Lietuvos gyventojų dalis, todėl būtina užtikrinti jiems kokybiškas sveikatos sistemos paslaugas ir spręsti vienišumo problemą.
Komiteto nariai sutarė, kad aktyvaus senėjimo sritis yra itin aktuali, tačiau į ją būtina žvelgti kompleksiškai. Atsižvelgiant į tai, komitetas prie šio klausimo planuoja sugrįžti į diskusiją kviesdamas atsakingas ministerijas – Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, Sveikatos apsaugos ministeriją bei Kultūros ministeriją.
Paminėtina, kad Švietimo ir mokslo komitetas, kaip papildomas komitetas, yra apsvarstęs Vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymo projektą Nr. XIVP-3989 ir pateikęs siūlymus pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui. Jų esmė – užtikrinti nuoseklią, kokybišką ir įrodymais grįstą vyresnio amžiaus žmonių politiką, tinkamai organizuoti šių klausimų koordinavimą savivaldybėse, įvertinant atsakingų asmenų darbo krūvį, taip pat sprendimus grįsti moksliniais tyrimais ir ekspertinėmis įžvalgomis. Kartu siūlyta stiprinti vyresnio amžiaus žmonių įtrauktį – plėsti jų mokymosi galimybes, skatinti aktyvų dalyvavimą visuomenėje ir geresnį pasirengimą pensiniam laikotarpiui, kuriant jų poreikius atitinkančias programas.