Per metus skurdo rizikos lygis šalyje išaugo daugiau nei vienu procentiniu punktu ir 2025 m. siekė 22,6 proc. Blogėjo ne tik pažeidžiamiausių grupių – pensininkų ir vienišų tėvų, auginančių vaikus situacija, itin ženklus skurdo rizikos lygio augimas užfiksuotas priešpensinio amžiaus žmonių grupėje. Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo (NSMOT) įsitikinimu, skurdo problemoms spręsti skiriama nepakankamai dėmesio, trūksta sisteminio požiūrio ir kompleksinių priemonių.
„Naujausi skurdo rodikliai rodo vis blogėjančią tendenciją. Sudėtingiausioje situacijoje atsiduria žmonės, kurie priklausomi nuo išmokų, įskaitant ir pensijas – jos buvo gerokai žemesnės nei 2025 m. nustatyta skurdo rizikos riba. Skurdo rizika toliau augo ir aukščiausi skurdo rodikliai išliko senjorų ir vienišų tėvų, auginančių vaikus grupėje. Tačiau labiausiai – nuo 20,7 iki 25,3 proc. – per metus išaugo 50–64 metų amžiaus žmonių skurdo rizikos lygis“, – sako Aistė Adomavičienė, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė.
Pasak jos, nors daug kalbama apie sidabrinę ekonomiką, realybėje jau priešpensinio amžiaus žmonės nebegali susirasti darbo. „Jų pajamos labai mažos, jie skursta ir yra priversti kreiptis dėl išankstinės pensijos, taip pasmerkdami save mažesnėms pajamoms ir sulaukus senatvės pensijos amžiaus“, – konstatuoja A. Adomavičienė.
Senatvės pensininkų skurdo rizikos lygis per metus paaugo nuo 39,9 proc. iki 43,3 proc. Taip pat sudėtinga vienišų tėvų, auginančių vaikus situacija – jų skurdo rizikos lygis ūgtelėjo nuo 31,6 iki 33,2 proc. Ši grupė susiduria su kompleksiniais iššūkiais – sunkumais derinant darbą ir vaikų priežiūrą, ribotu prieinamų paslaugų tinklu.
„Ši grupė itin jautri, ypač sudėtinga situacija būna skyrybų proceso metu, kai dažnai vaikų išlaikymas tenka vienai su jais likusiai mamai, alimentai dar nebūna paskirti, išmokos iš valstybės taip pat dar nepriklauso. Šiuo metu nėra jokių realių priemonių, kaip padėti skyrybų situacijoje esančioms šeimoms“ , – atkreipia dėmesį NSMOT vadovė.
Augant bendroms šalies gyventojų pajamoms, 2025 m. iki 699 eurų asmeniui ir 1468 eurų šeimai padidėjo skurdo rizikos riba. Svarbu pažymėti, kad, skaičiuojant 2025 m. skurdo rizikos lygį, naudojami duomenys apie gyventojų 2024 m. pajamas. Palyginimui, minimali mėnesio alga 2024 m. buvo tik vos didesnė nei skurdo rizikos riba ir siekė 709 eurus, vidutinė nedarbo išmoka tesiekė 571 eurą, o vidutinė senatvės pensija siekė 609 eurus ir sudarė apie 87 proc. skurdo rizikos ribos. Šis atotrūkis tarp skurdo rizikos ribos ir realių pažeidžiamų gyventojų pajamų rodo nepakankamą socialinio draudimo išmokų adekvatumą, o nuolat augančios išlaidos neleidžia jiems gyventi oriai.
Nerimą kelia ir didėjantis absoliutaus skurdo rizikos lygis – 2025 m. jis siekė 7 proc., kai 2024 m. buvo 5,8 proc. Tai reiškia, kad daliai gyventojų yra neužtikrinami net minimalūs pragyvenimo poreikiai.
„Praėjusių metų skurdo rodikliai apskaičiuojami pagal 2024 m. pajamas. Šįmet įsigalios sprendimai dėl socialinių išmokų indeksavimo, kiti Piniginės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimai, tai ateityje gali turėti teigiamos įtakos skurdo rodikliams. Vis tik norint iš esmės spręsti skurdo problemą, būtinos kompleksinės priemonės ir sisteminis požiūris, tai nėra vien socialinis ar išmokų klausimas, bet liečia ir regionų plėtrą, švietimo, sveikatos, susisiekimo paslaugų klausimus“, – pabrėžia A. Adomavičienė.
Visus Valstybinės duomenų agentūros 2026 m. kovo 31 d. paskelbtus skurdo rodiklius galite rasti čia.