Automatizacija ir dirbtinis intelektas jau nebėra ateities pažadas – tai šiandienos realybė, keičianti darbo procesus visose pramonės šakose. Ši technologinė banga keičia ir žmonių požiūrį į savo profesinį vaidmenį. 2025 m. vasario mėn. „Eurobarometro“ duomenys rodo, kad daugiau nei 60 proc. europiečių teigiamai vertina robotus ir dirbtinį intelektą darbe, tačiau dar didesnė jų dalis – 84 proc. pasisako už griežtą technologijų reguliavimą. Tai atspindi nevienareikšmišką visuomenės požiūrį – iš vienos pusės, tikėjimą pažanga, iš kitos – nerimą dėl jos pasekmių, ypač vyresnės kartos atstovams.
Netolimoje ateityje Lietuvos visuomenė taps viena seniausių ES
Robotizacijos banga keičia ne tik technologinius procesus, bet ir darbo santykius. Senėjanti visuomenė ir mažėjantis jaunų darbuotojų skaičius verčia verslus įtraukti vyresnio amžiaus žmones į modernias darbo vietas.
Europos Komisijos duomenimis, Lietuvoje gyventojų, turinčių bent pagrindinius skaitmeninius įgūdžius, dalis 2024 m. siekė 52,9 proc. – 2,7 proc. mažiau nei Europos Sąjungos vidurkis. Tarp 65–74 metų gyventojų šis rodiklis sudaro vos apie 15 proc., todėl skaitmeninio raštingumo gebėjimai tampa itin aktualūs.
Remiantis „Eurostat“ populiacijos raidos prognozėmis, 2040 m. amžiaus mediana Lietuvoje bus ketvirta pagal dydį Europos Sąjungoje, kitaip tariant, būsime ketvirta seniausia visuomenė ES. Tokie skaičiai rodo, kad technologinis progresas turi eiti kartu su socialine įtrauktimi – tik taip įmonės gali išlaikyti balansą tarp inovacijų ir motyvuotų, skaitmenizacijos nebijančių vyresnės kartos darbuotojų.
Psichoterapeutė Viktorija Bartkutė – Vyšniauskienė pastebi, jog vyresnės kartos atstovams nerimą kelia tapti nereikalingais.
„Labai stiprią vietą užima žmogaus vidinis kritikas: jei jau kažko imuosi, tai turiu padaryti iškart, be klaidų. Jei iš karto nesigauna – žmogus užsiblokuoja, nebesimoko, nes bijo atrodyti silpnas,“ – aiškina psichologė.
Naujas iššūkis verslui – padėti peržengti psichologinį barjerą
Baimė dėl robotizacijos dažnai kyla ne dėl pačios technologijos, o iš nežinojimo. Kaip pastebi VMG grupės personalo vadovė Raimonda Mačiulskienė, kai darbuotojas nežino, kaip technologijos veikia ar kokią naudą jos gali suteikti, natūralu, kad atsiranda nerimas.
„Kai darbuotojas gauna galimybę pabandyti, išmokti ir pamatyti, kaip viskas veikia – baimė dingsta. Tokia patirtis leidžia suprasti, kad įtraukus žmogų į procesą, ne tik mažėja pasipriešinimas, bet ir stiprėja jo motyvacija. O būtent motyvacija yra ta grandis, kuri jungia asmeninį tobulėjimą su organizacijos sėkme“, – teigia R. Mačiulskienė.
Ji priduria, kad svarbiausia – leisti sau būti nežinojime, suvokti, jog mokymasis yra procesas, o ne vienkartinis bandymas. Šis požiūris svarbus ne tik vyresniems darbuotojams, bet ir visai organizacijai – juk gebėjimas mokytis ir keistis yra kiekvienos inovacijos pagrindas.
VMG grupės personalo vadovės teigimu, skirtingų kartų santykiai šiandien tampa vis reikšmingesni. Vyresnieji darbuotojai į komandą atneša patirties, atsakomybės ir kantrybės, o jaunieji – technologinių įgūdžių, kūrybiškumo ir drąsos eksperimentuoti. Pastebima, kad būtent tokia sinergija leidžia sukurti stipresnes komandas.
„Kai vienas kolega turi dešimtmečių patirtį, o kitas – drąsą eksperimentuoti su naujomis technologijomis, iš to gimsta puikūs rezultatai. Kartos mokosi viena iš kitos – vyresni perima technologinius įgūdžius, jaunesni – kantrybę ir atsakomybės jausmą,“ – sako R. Mačiulskienė.
Ši natūrali mainų sistema, pasak jos rodo, kad tik dialoge tarp kartų gimsta tvarus technologinis progresas.
Kad toks bendradarbiavimas būtų sėkmingas, įmonės turi kurti įtraukią kultūrą. Tai reiškia, kad kiekvienas, nepriklausomai nuo amžiaus, patirties ar technologinių įgūdžių, turi jaustis laukiamas ir vertinamas.
Skirtingų kartų bendradarbiavimas taip pat turi psichologinį poveikį. V. Bartkutės – Vyšniauskienės teigimu, jis mažina stresą, kylantį dėl naujovių, ir kuria bendruomeniškumo jausmą.
„Vyresni darbuotojai dažniausiai turi daugiau patirties ir savitvardos, jaunesni – daugiau lengvumo ir gebėjimo rizikuoti. Kai abi pusės pradeda matyti savo stiprybes, gimsta tikras bendradarbiavimas,“ – teigia psichoterapeutė.
Vadovo vaidmuo: parodyti, kad robotai – pagalbininkai, o ne konkurentai
Vadovai šioje transformacijoje atlieka lemiamą vaidmenį. Jie turi būti ne „pokyčių įsakymų leidėjai“, o pavyzdžiai, rodantys, kad technologiniai sprendimai – ne grėsmė, o galimybė.
„Vadovas turi padėti žmogui pamatyti, kad robotai – tai pagalbininkai, o ne konkurentai. Kad klaidos yra natūralios, o mokymasis – vertybė,“ – sako VMG personalo vadovė.
Pasak jos, kai darbuotojai mato, kad jų pastangos vertinamos, o ne teisiamos, jie drąsiau įsitraukia į pokyčius ir ima juos priimti kaip galimybę augti.
Robotai ir dirbtinis intelektas perima pasikartojančias, fizines ar analitines užduotis, o žmonėms lieka tai, kas reikalauja kūrybos, empatijos, bendradarbiavimo ir strateginio mąstymo.
Todėl ateities sėkmę lems ne diplomas ar darbo stažas, o smalsumas, lankstumas ir drąsa mokytis. Tik gebėdamos derinti technologinį progresą su žmogiškuoju veidu, įmonės kurs ateities darbo kultūrą, kurioje robotai ir žmonės veikia išvien – kaip komanda, o ne kaip konkurentai.