Praėjus daugiau nei mėnesiui nuo mokslo metų pradžios, pirmasis adaptacijos etapas jau leidžia pamatyti, kaip vaikas iš tiesų jaučiasi mokykloje. Jei rugsėjį nuovargį, nerimą ar nenorą eiti į pamokas dar buvo galima sieti su pokyčiais, dabar jau verta vertinti, ar situacija po truputį gerėja. Pasak „Pažinimo medžio“ Kauno mokyklos direktorės Raimundos Česonienės, būtent šiuo metu galima pradėti atskirti įprastą prisitaikymą nuo ženklų, kad pati mokymosi aplinka vaikui gali netikti.
„Pirmosios sunkesnės savaitės dar nereiškia, kad mokykla vaikui netinka. Vienam prisitaikyti reikia kelių savaičių, kitam daugiau laiko. Tačiau svarbu žiūrėti ne į kalendorių, o į kryptį: ar vaikui po truputį darosi lengviau, ar įtampa išlieka tokia pati arba didėja. Jei situacija nesikeičia, vien tikėtis, kad vaikas kažkada pripras, gali būti per maža“, – sako R. Česonienė.
Prieš keičiant svarbu išbandyti pokyčius
Pasak jos, pirmiausia reikėtų suprasti, kas konkrečiai vaikui kelia sunkumų. Tai gali būti santykiai su bendraamžiais ar mokytoju, per didelis arba per mažas akademinis krūvis, nuolatinė konkurencija, baimė klysti. Kartais sunkesnis vaiko etapas apskritai nėra tiesiogiai susijęs su mokykla.
Todėl pirmasis žingsnis turėtų būti pokalbis su vaiku, o vėliau – su klasės vadovu ar mokytoju. Svarbu ne tik apsikeisti pastebėjimais, bet ir susitarti, kas konkrečiai bus daroma kitaip.
„Vietoje abstraktaus „dar kurį laiką stebėsime“ verta sutarti, ką keis mokykla, ką gali padaryti šeima ir pagal kokius požymius po kelių savaičių vertinsime, ar situacija gerėja. Apie kitą mokyklą pagrįsta galvoti tada, kai matome ne pavienį sunkumą, o besitęsiančią neatitiktį tarp vaiko poreikių ir aplinkos, o bandymai ją keisti neduoda rezultato“, – aiškina R. Česonienė.
Vienas iš signalų – ilgainiui nemažėjanti su mokykla susijusi įtampa: nuolatinis nenoras į ją eiti, nerimas, užsisklendimas. Taip pat svarbu, ar vaikas turi bent vieną saugų santykį mokykloje – su draugu, mokytoju ar klasės vadovu – ir ar nepradeda vis labiau abejoti savimi.
Sprendimą priėmė tik pavasarį
„Pažinimo medyje“ kasmet prie klasių jau prasidėjus mokslo metams prisijungia keli mokiniai. R. Česonienė prisimena ir šeimą, kuri mokyklą nusprendė pakeisti tik pavasarį.
Vaikas mokėsi akademiškai stiprioje mokykloje, tačiau nuolat susidurdavo su bendraamžių patyčiomis. Tėvų vertinimu, į situaciją nebuvo pakankamai reaguojama. Ilgainiui jie pastebėjo, kad vaikas praranda ankstesnį entuziazmą, nebenori eiti į mokyklą, patiria vis daugiau įtampos, o anksčiau dominę dalykai tampa nebeįdomūs.
Patyčių problema išlieka aktuali ir šalies mastu. Naujausio PISA 2025 tyrimo duomenimis, 18 proc. Lietuvos penkiolikmečių nurodė bent vieną patyčių formą patiriantys kelis kartus per mėnesį ar dažniau. Palyginti su 2022 m., patyčių paplitimas Lietuvoje išaugo.
„Kurį laiką šeima dar tikėjosi, kad situacija pasikeis, tačiau galiausiai nusprendė nelaukti mokslo metų pabaigos. Vaikas pas mus atėjo pavasarį. Šis atvejis labai gerai parodo, kad kartais svarbesnis klausimas yra ne „ar galima išlaukti iki birželio?“, o „ką vaikui duos tie dar keli mėnesiai?“, – pasakoja R. Česonienė.
Pakeitus mokyklą iš pradžių gali būti net sunkiau
Pasak direktorės, mokyklos pakeitimas savaime nereiškia, kad visi sunkumai išnyks jau kitą dieną. Kartais suaugusieji tikisi greito palengvėjimo, tačiau vaiko reakcija gali būti visai kitokia.
„Patekęs į saugesnę aplinką vaikas kartais tik tada atsipalaiduoja ir pradeda rodyti iki tol sukauptą įtampą ar pyktį. Jis gali tikrinti ribas, santykį su suaugusiaisiais, kartais ir pats elgtis netinkamai. Tai nebūtinai reiškia, kad ir nauja mokykla jam netinka. Kartais vaikas tiesiog pirmą kartą jaučiasi pakankamai saugus parodyti tai, ką ilgai laikė savyje“, – sako R. Česonienė.
Minėtu atveju vaiką ir šeimą naujoje mokykloje lydėjo ne tik mokytoja, bet ir psichologė. Šiuo metu mokinys, anot direktorės, yra visiškai įsiliejęs į klasės bendruomenę.
Todėl ir atėjus į kitą mokyklą nereikėtų reikalauti, kad antras startas būtų tobulas. Vaikui tenka pažinti ne tik naują mokymosi sistemą, bet ir jau susiformavusius santykius bei nerašytas klasės taisykles.
„Pirmosiomis savaitėmis verta klausti ne vien „ar spėji su mokslais?“, bet ir „ar jau yra žmogus, su kuriuo jautiesi saugiai?“, „ar žinai, kur kreiptis, kai sunku?“. Mokyklos tinkamumo vaikui negalime vertinti vien pagal jos reputaciją ar akademinius rezultatus. Svarbu, ar konkrečioje aplinkoje jis gali jaustis saugus, būti matomas ir kartu gauti jam tinkamą akademinį iššūkį“, – pabrėžia R. Česonienė.
Jos teigimu, nereikėtų nei skubėti keisti mokyklos po pirmo sunkumo, nei laikyti mokslo metų pradžios riba, po kurios sprendimų nebegalima persvarstyti.
„Jei problema aiški, šeima ir mokykla bandė ją spręsti, tačiau vaiko situacija negerėja, vien noras užbaigti mokslo metus neturėtų tapti svarbesnis už tai, kaip vaikas tuos mėnesius praleis“, – sako R. Česonienė.