Viena labiausiai pastaraisiais metais aptarinėtų Lietuvos kovinio sporto akistatų baigėsi visai ne taip, kaip tikėjosi jos laukę žiūrovai. Rugsėjo 26-osios vakarą Kauno „Žalgirio“ arenoje vykusio „UTMA 19“ turnyro pagrindinėje kovoje Sergejus Maslobojevas įveikė Dominyką Dirkstį, tačiau atsakymo, kuris iš jų būtų stipresnis pilną distanciją trukusioje kovoje, sirgaliai taip ir negavo.
Iki 94 kilogramų svorio kategorijoje pagal kikbokso taisykles vykusi dvikova buvo numatyta trims raundams po tris minutes. Tačiau antrojo raundo viduryje D. Dirkstys pajuto anksčiau traumuotos rankos skausmą ir kovos tęsti nebegalėjo. Teisėjui pasiteiravus, ar sportininkas gali tęsti akistatą, jis atsisakė ir paliko ringą. Pergalė buvo įskaityta S. Maslobojevui.
Trauma buvo žinoma dar iki kovos
Rankos būklė buvo vienas iš klausimų, lydėjusių D. Dirkstį dar pasirengimo metu. Prieš kovą viešai buvo kalbama, kad sportininkas buvo susilaužęs ranką. Pats D. Dirkstys iki pat dvikovos nenorėjo šios temos sureikšminti ir viešuose pokalbiuose tvirtino esantis pasirengęs kovoti.
Būtent ši aplinkybė galiausiai tapo lemtinga. Įpusėjus antrajam raundui kovotojas parodė jaučiantis rankos skausmą ir akistata buvo baigta anksčiau laiko.
Iki ringo – kelerius metus trukusi istorija
S. Maslobojevo ir D. Dirksčio susitikimas buvo daugiau nei dar viena UTMA turnyro kova. Jųdviejų sportinė priešprieša formavosi ne vienerius metus, nors santykių pradžia buvo visai kitokia.
S. Maslobojevas yra pasakojęs, kad dar tuomet, kai D. Dirkstys buvo kylantis jaunas kovotojas iš Klaipėdos, buvo nuvykęs jo pamatyti ir abu yra kartu treniravęsi. Vėliau santykiai keitėsi – viešojoje erdvėje daugėjo replikų, provokacijų ir asmeniškų pasisakymų.
Vienas iš ryškesnių epizodų įvyko kovotojams susitikus akis į akį, kai S. Maslobojevas D. Dirkstį apliejo vandeniu. Pats patyręs kikboksininkas vėliau savo veiksmą aiškino kaip reakciją į varžovo elgesį.
D. Dirkstys savo ruožtu nuolat pabrėžė norintis būti vertinamas kaip savarankišką vardą kuriantis sportininkas, o ne kito žinomo kovotojo įpėdinis. Viena jo viešai išsakytų minčių S. Maslobojevui buvo paprasta – laikas yra jaunesnio kovotojo pusėje.
Skirtumas tarp jų iš tiesų ryškus. S. Maslobojevas gimė 1987-aisiais, D. Dirkstys – 2001 metais.
Dirkstys įžengė tyloje
Intrigos netrūko iki pat pirmojo gongą. Oficialaus svėrimo metu paaiškėjo, kad jaunesnis kovotojas netgi šiek tiek sunkesnis už savo varžovą: D. Dirkstys svėrė 93,55 kg, S. Maslobojevas – 93,1 kg.
Tai buvo netikėta, nes S. Maslobojevas daugelį metų yra pratęs kovoti sunkesnėje svorio kategorijoje, o D. Dirkstys į didesnį svorį kilo palaipsniui. Pagal kovos sutartį S. Maslobojevui buvo numatyta ir papildoma sąlyga – kovos dieną jo svoris negalėjo viršyti 100 kilogramų.
Dar viena staigmena žiūrovų laukė jau prasidedant pagrindinei vakaro kovai. D. Dirkstys į ringą žengė be muzikos. Arenoje iš pradžių stojo tyla, vėliau pasigirdo dalies publikos švilpimas.
Pirmasis raundas buvo atsargus – kovotojai tikrino atstumą, keitėsi pavieniais smūgiais ir kontratakomis. Tačiau antrajame raunde ilgai laukto sportinio atsakymo paieškas sustabdė D. Dirksčio ranka.
Maslobojevas norėtų antros kovos
Pergalė S. Maslobojevui tapo penktąja UTMA ringe, tačiau ir pats nugalėtojas po tokios baigties neleido suprasti, kad jųdviejų istorija jau užbaigta.
Po kovos paklaustas, ar tarp jų liko nebaigtų reikalų, S. Maslobojevas išreiškė norą su D. Dirksčiu susitikti dar kartą. Jis taip pat palinkėjo varžovui pasveikti.