„Gimbutienė man gyvenime buvo labai svarbi. Nežinau, jei jos nebūtų buvę, galbūt būčiau pasirinkusi visai kitą gyvenimo kelią”, – dokumentinėje tinklalaidėje „Senoji Europa”, kurią galima pamatyti LRT mediatekoje, sako JAV lietuvių etnologė, antropologė, folklorininkė ir tautosakininkė Elena Bradūnaitė-Aglinskienė.
Naujame LRT mediatekos tinklalaidės epizode viena žymiausių lietuvių išeivijos kultūros tyrėjų dalijasi asmeniniais prisiminimais apie Mariją Gimbutienę – profesorę, kurios idėjos ir asmenybė padarė didžiulę įtaką ne vienos kartos lietuvių santykiui su Lietuvos istorija, kalba ir kultūra. Pasak E. Bradūnaitės-Aglinskienės, M. Gimbutienė skatino matyti Lietuvą kaip svarbią pasaulio kultūros dalį ir drąsino kiekvieną prisidėti prie jos pažinimo.
Vaikystės susitikimas, nulėmęs gyvenimo kelią
E. Bradūnaitė-Aglinskienė prisimena, kad pirmą kartą M. Gimbutienę sutiko dar vaikystėje JAV lietuvių bendruomenėje. Nors tuomet buvo visai maža, šis susitikimas paliko gilų įspūdį ir paskatino domėtis archeologija, senąja istorija bei mitologija. Kaip pasakoja pašnekovė, būtent tada ji suprato, kad archeologija padeda pažinti praeitį ir geriau suvokti dabartį, o šis atradimas paskatino ją ieškoti knygų apie senąsias kultūras ir Lietuvos istoriją.
Vėliau šis susidomėjimas virto akademiniu keliu – studijomis Čikagos universitete, o vėliau Kalifornijos universitete Los Andžele (UCLA), kur M. Gimbutienė tapo jos dėstytoja ir akademine mentore. Pasak E. Bradūnaitės-Aglinskienės, profesorė buvo ne tik puiki dėstytoja, bet ir nuoširdi patarėja – padėjo pasirinkti studijų kursus, skatino domėtis lyginamąja mitologija, supažindino su kolegomis, o atvykusiai į Kaliforniją padėjo įsikurti netoli universiteto. „Ji man buvo gera patarėja”, – prisimena pašnekovė. Vėliau E. Bradūnaitė-Aglinskienė M. Gimbutienę pavadina ir „geru angelu sargu”, prisimindama jos rūpestį studentais ir nuolatinį norą padėti.
Lietuvių kultūra – gyvas pasaulio pažinimo raktas
Anot tinklalaidės pašnekovės, M. Gimbutienė archeologijos niekada neatskyrė nuo kalbos, tautosakos, mitologijos ar etnografijos. Ji rodė, kad vietovardžiai, liaudies dainos, pasakos ir net pavieniai lietuvių kalbos žodžiai padeda suprasti seniausius Europos kultūros sluoksnius. Profesorė nuolat pabrėždavo, kad norint pažinti praeitį būtina matyti kultūrą kaip vientisą visumą.
Toks tarpdisciplininis požiūris padarė didžiausią įtaką ir pačios E. Bradūnaitės-Aglinskienės akademiniam keliui. Vėlesniuose tyrimuose ji daug dėmesio skyrė lietuvių tautosakai, mitologijai ir išeivijos kultūrai, o M. Gimbutienės darbai ir idėjos tapo svarbiu jos mokslinės veiklos pagrindu.
Lietuvybė prasideda kasdienybėje
Didelė pokalbio dalis skirta lietuviškos tapatybės išsaugojimui emigracijoje. E. Bradūnaitė-Aglinskienė pasakoja, kad M. Gimbutienė ragino išeivijos lietuvius puoselėti lietuvių kalbą, domėtis savo istorija ir nebijoti jos pristatyti pasauliui. Profesorė pabrėždavo, kad kiekvienas svetur gyvenantis lietuvis gali tapti savo šalies ambasadoriumi.
„Jūs esate Lietuvos diplomatai. Jūs esate Lietuvos atstovai”, – šiuos M. Gimbutienės žodžius prisimena E. Bradūnaitė-Aglinskienė. Pasak jos, profesorė mokė, kad net vardas, kalba ar pasakojimas apie Lietuvą gali tapti proga supažindinti kitus su šalies istorija ir kultūra.
E. Bradūnaitės-Aglinskienės teigimu, didžiausias M. Gimbutienės palikimas – ne tik reikšmingi moksliniai darbai, bet ir gebėjimas įkvėpti žmones domėtis savo šaknimis, drąsiai kelti klausimus ir dalytis savo kultūra su kitais. Būtent šį pasitikėjimą savo kultūra ir atsakomybės jausmą, anot pašnekovės, ji laiko svarbiausia profesorės dovana savo mokiniams ir visai lietuvių išeivijai.
Dokumentinio tinklalaidžių ciklo „Senoji Europa II dalis” klausykitės LRT mediatekoje.