Kaip atrodo pamoka, kuri ruošia ne atsiskaitymui, o gyvenimui?
Būtent nuo šio klausimo Kovo 11-osios gimnazijoje prasidėjo pokyčiai, kurie šiandien jau matomi tiek atnaujintose mokymosi erdvėse, tiek kasdienėje ugdymo praktikoje.
Pastaruosius kelerius metus gimnazijos bendruomenė nuosekliai peržiūrėjo ugdymo procesus – stiprino mokytojų kompetencijas, atnaujino mokymosi aplinkas, išbandė naujas metodikas ir parengė atnaujintą ugdymo sampratą. Dideliu postūmiu šiems pokyčiams tapo dalyvavimas Tūkstantmečio mokyklų programoje (TŪM).
„Pokyčius pradėjome pirmiausia klausdami savęs, kokių gebėjimų šiandien reikia mokiniams ir ką turime atnaujinti ar pakeisti, kad jie būtų ugdomi kiekvienoje pamokoje. Tik tada ieškojome priemonių, kurios padėtų šią kryptį įgyvendinti“, – teigia gimnazijos direktorius Stanislovas Milašius.
Nuo pavienių iniciatyvų – prie nuoseklios sistemos
Vienas ryškiausių pokyčių įvyko STEAM ugdymo srityje. Gimnazijoje įrengta moderni laboratorija, įsigyta laboratorinė ir skaitmeninė įranga, interaktyvūs ekranai.
Tačiau, anot gimnazijos komandos, svarbiausias pokytis – ne nauja įranga.
„Laboratorija savaime nepakeičia ugdymo. Rezultatas gimsta, kai mokytojas taikydamas STEAM patirtis koreguoja pamokos struktūrą, o mokinys iš pasyvaus klausytojo tampa aktyviu tyrinėtoju.“, – sako direktoriaus pavaduotoja ugdymui Laima Lukšienė.
STEAM veiklos Kovo 11-osios gimnazijoje jau šiandien yra integrali ugdymo proceso dalis. Pamokose mokiniai atlieka tyrimus, kuria projektus, sprendžia praktines užduotis, jungia skirtingų dalykų žinias. Matematikos pamokose sistemingai taikomos skaitmeninės platformos, leidžiančios tiksliau stebėti mokinių pažangą ir pritaikyti mokymą pagal jų pasiektą lygį.
Toks mokymosi būdas padeda giliau įtvirtinti teorines žinias ir ugdyti gebėjimą analizuoti informaciją, bendradarbiauti, argumentuoti bei priimti sprendimus.
Gylio pedagogika – nauja pamokos logika
Praktinius pokyčius papildė ir atnaujinta gimnazijos ugdymo samprata. Joje išlaikomi pagrindiniai mokyklos principai – kiekvieno vaiko mokymosi sėkmė, individuali pažanga, įtraukusis ugdymas, bendradarbiavimas ir pagarba kiekvieno unikalumui. Atnaujintoje sampratoje apibrėžiama, kaip šie principai įgyvendinami ugdymo procese, remiantis gylio pedagogikos principais.
„Gylio pedagogika mums nėra visiškai naujas terminas – praktikoje su skirtingais mokinių pasiekimo lygiais dirbame jau daugelį metų. Mokytojas, užduot davęs bendrą užduotį visai klasei, organizuoja pamoką taip, kad kiekvienas mokinys gautų jam tinkamą iššūkį. Įprastos pamokos veiklos papildomos gilesnio mąstymo užduotimis, ugdančiomis kūrybiškumą ir ateities įgūdžius. Vieni atlieka sudėtingesnes problemų sprendimo užduotis, kiti stiprina pagrindinius gebėjimus ir tik tada keliauja prie sudėtingesnių. Taip kiekvienas gali augti nuo savo pasiekto taško, taigi mokymasis tampa ne lenktynėmis, bet nuosekliu asmeninės pažangos procesu.“ – teigia L. Lukšienė.
Mokymosi aplinka kuriama kiekvienam vaikui
Gimnazijoje įrengtos nusiraminimo bei individualios pagalbos erdvės, sudarytos sąlygos gyvūno asistuojamam ugdymui, o mokytojai nuolat stiprina kompetencijas, kaip geriau atliepti skirtingiems mokinių mokymosi būdams.
Atnaujintos ir menų erdvės, įrengti lauko kupolai, kuriuose vyksta keramikos, dailės ir muzikos pamokos bei kiti kūrybiniai užsiėmimai.
„Investuojame į erdvių ir priemonių atnaujinimą siekdami sklandesnio ugdymo proceso. Todėl kiekvieną pokytį vertiname paprastai – ar jis padeda mokiniui mokytis, o mokytojui mokyti? Jei atsakymas teigiamas, vadinasi, judame teisinga kryptimi“, – sako S. Milašius.
Pokyčius kuria žmonės
Gimnazijos bendruomenė vadovaujasi nuostata, kad didžiausius pokyčius kuria žmonės. Todėl nuosekliai investuojama į mokytojų profesinį augimą – jie aktyviai dalyvauja kvalifikacijos tobulinimo programose, mentorystės veiklose, dalijasi patirtimi su kitomis mokyklomis ir naujas praktikas taiko kasdienėje veikloje.
Šis nuoseklus darbas jau atsispindi ir ugdymo rezultatuose – gerėja matematikos pasiekimai, daugėja mokinių, besirenkančių STEAM krypties brandos egzaminus, plečiasi kultūrinio ugdymo galimybės.
Vis dėlto gimnazijos bendruomenė sako, kad svarbiausiu pokyčių rodikliu laiko ne statistinius duomenis.
„Didžiausias pokytis matomas pamokoje. Kai mokiniai drąsiai kelia klausimus, ieško sprendimų, diskutuoja, argumentuoja ir nebijo klysti, žinome, kad ugdymas pasiekia savo tikslą. Būtent tokią mokymosi kultūrą norime auginti Kovo 11-osios gimnazijoje“, – sako L. Lukšienė
Nors vasarą mokyklos koridoriai trumpam nutyla, darbai nesustoja. Gimnazija atnaujina interneto svetainę, kuria naują vizualinį identitetą ir toliau nuosekliai įgyvendina ugdymo kryptį, kurią apsibrėžė pastaraisiais metais.
„Mokykla negali keistis vieną kartą. Ji turi nuolat mokytis pati. Todėl ir toliau ieškome sprendimų, kurie padėtų kiekvienam mokiniui augti“, – apibendrina S. Milašius.