Prieš dešimtmetį skaitmenizacija daugeliui verslų vis dar buvo pasirinkimas. Pokyčiai buvo planuojami etapais, investicijos vertinamos atsargiai, o technologiniai sprendimai dažniausiai turėjo aiškią pradžią ir pabaigą. Dabar lenktynių taisyklės nuolat kinta: įmonės vienu metu susiduria su DI proveržiu, geopolitiniu neapibrėžtumu, augančiomis kibernetinio saugumo grėsmėmis ir painiu reguliavimu. Verslas priverstas reaguoti greičiau, nors aiškumo rinkoje dažnai yra mažiau, nei norėtųsi.
Ne atskiri technologijų departamentai, o visas verslas – nuo vadovų komandų iki darbuotojų – turi prisitaikyti prie nuolat besikeičiančių sąlygų. Nors dar visai neseniai DI atrodė kaip eksperimentas ar ateities tema, dabar jis tapo konkurencingumo klausimu. Jei įmonė neturi aiškios DI krypties, kyla stiprių abejonių, ar ji nepavėluos. Jei investuoja aktyviai, iškart klausiama, kokią realią vertę tai sukurs.
Kartu su technologine transformacija rinkoje vis stipriau juntama ir baimė atsilikti. Konsultacijų bendrovės „BCG“ atlikta apklausa atskleidė, kad 60 proc. vadovų jaučia valdybų spaudimą kuo greičiau diegti DI sprendimus, nors daugelis pripažįsta, kad organizacijose vis dar trūksta aiškumo, kaip šias technologijas integruoti į realius procesus ir ilgalaikę strategiją.
Panaši tendencija matoma ir tarp darbuotojų. Naujausias „Microsoft Work Trend Index“ tyrimas įvardija vadinamąjį „transformacijos paradoksą“. Darbuotojai jau pasirengę iš esmės keisti savo darbo būdą, tačiau organizacijų vertinimo sistemos, motyvaciniai modeliai ir nusistovėjusios darbo normos vis dar palaiko senąją tvarką. Kitaip tariant, technologijos juda greičiau nei verslo kultūra.
Daugelis organizacijų investuoja, nes negali sau leisti likti nuošalyje. Kai konkurentai viešai demonstruoja DI sprendimus, o rinkoje nuolat atsiranda naujų technologinių pažadų, neveikimas pradeda atrodyti kaip didžiausia rizika. Tačiau ilgainiui laimi tie, kurie sugeba pokytį paversti realia verte klientui ir verslui.
Europa šioje situacijoje vis dar ieško balanso. Viena vertus, nori išlikti konkurencinga globalioje technologijų rinkoje, kur JAV ir Kinija juda itin agresyviai. Kita vertus, Europa tradiciškai daugiau dėmesio skiria atsakomybei, duomenų apsaugai ir reguliavimui. Neatsitiktinai šiemet septynių didžiųjų Europos technologijų bendrovių – tarp jų ASML, „Siemens“, SAP ir „Nokia“ – vadovai viešai paragino ES supaprastinti DI reguliavimą, argumentuodami, kad pernelyg lėtas sprendimų priėmimas gali silpninti regiono konkurencingumą.
Tačiau kartu būtent pasitikėjimas tampa viena svarbiausių temų, kurias šiandien kelia pats verslas. Naujausi tyrimai Jungtinėje Karalystėje rodo, kad DI naudojimas organizacijose auga sparčiau nei visuomenės pasitikėjimas šiomis technologijomis. Klientams šiandien nebeužtenka vien pažangių sprendimų – jie nori aiškumo, kaip naudojami jų duomenys, kiek sprendimai yra skaidrūs ir kiek galima jais pasitikėti.
Vis ryškesnė tampa ir kibernetinio saugumo tema. Pastarieji metai parodė, kad didžiausios rizikos dažnai kyla ne dėl sudėtingų techninių atakų, o dėl žmogiškų klaidų, manipuliacijų ir informacinio neatsargumo. Todėl įmonės šiandien turi investuoti ne tik į sistemas, bet ir į organizacijos kultūrą, darbuotojų sąmoningumą bei gebėjimą atpažinti rizikas.
Vis dėlto būtent tokiais laikotarpiais dažniausiai gimsta didžiausi pokyčiai. Pandemija privertė organizacijas per labai trumpą laiką persiorientuoti į nuotolinį darbą. Energetikos krizė paskatino ieškoti efektyvesnių veiklos modelių. Tikėtina, kad ir dabartinis DI bumo etapas paskatins verslą peržiūrėti procesus, kurie ilgą laiką buvo laikomi nejudinamais.
Lietuvos technologijų lyderiai konferencijoje „Telia Technology Day“ ne kartą dalijosi mintimi, jog technologijų lenktynes laimės ne pirmieji įsidiegę naujausius DI sprendimus. Pranašumą įgis organizacijos, gebančios technologijas integruoti taip, kad jos iš tiesų keistų sprendimų priėmimą, darbo procesus ir klientų patirtį, o ne liktų dar vienu eksperimentu prezentacijose.
Skaitmeninė transformacija reikalauja nuolatinio prisitaikymo prie aplinkos, kurioje technologijos keičiasi greičiau, nei organizacijos spėja persitvarkyti. Todėl svarbiausias verslo konkurencinis pranašumas tampa ne pats technologijų greitis, o gebėjimas išlaikyti aiškią kryptį nuolatinio neapibrėžtumo sąlygomis.
Aurimas Žlibinas, „Telia“ verslo klientų vadovas