Praėjus 35 metams po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, Lietuvos piliečių valia gintis ir priešintis besikėsinantiems į šalies laisvę išlieka tvirta.
Daugiau nei pusė apklaustų vyrų ir moterų imtųsi iniciatyvos organizuoti priešinimąsi ginklu arba prie jo prisidėtų, rodo Krašto apsaugos ministerijos užsakytos apklausos duomenys. Prie taikaus priešinimosi prisidėtų 6 iš 10 apklausoje dalyvavusių Lietuvos gyventojų.
„Kiekvienas turime žinoti savo vaidmenį, išaušus dienai X. Nėra svarbu, ar tai krašto gynyba, infrastruktūros palaikymas, būtiniausių prekių gamyba ar medicininės pagalbos teikimas. Karo ar krizės atveju yra ypatingai svarbu tęsti tuos darbus, kuriuos mokame geriausiai ir kurie gali būti naudingi mūsų bendruomenėms ir valstybei”, – sako krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.
Visuotinės gynybos koncepcija yra kertinis ramstis, kuris apjungia institucijų, savivaldybių, verslo bei pavienių asmenų pastangas į vieningą strategiją. Efektyvus šalies pasirengimas krizėms neįmanomas be visuomenės informavimo ir švietimo.
Anot švedų civilinio pasirengimo eksperto Henrik Olinder, informacijos sklaida didžiajai daliai visuomenės baimės nesukelia. Priešingai, tai suteikia saugumo jausmą, nes žinojimas, kaip elgtis krizės metu, mažina iš pasimetimo kylantį nerimą.
Čia galite rasti informacinius leidinius su praktiniais patarimais, kaip reaguoti į įvairias krizes.
Vienas iš geriausių būdų įgyti valstybės gynybos žinias ir įgūdžius – rinktis skirtingas karo tarnybos formas: nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, Krašto apsaugos savanorių pajėgas, Lietuvos šaulių sąjungą, Jaunesniųjų karininkų vadų mokymus ar karo komendantūras (plačiau – www.karys.lt).
Realus grėsmių vertinimas ir neblėstanti valia gintis
Lietuvos gyventojai gerai suvokia hibridinių, kibernetinių bei informacinių grėsmių keliamus iššūkius, realiai vertina jų keliamas grėsmes. Realus grėsmių vertinimas yra pirmas bruožas, parodantis aukštą pilietinio atsparumo lygį šalyje.
76 proc. apklaustųjų pritaria, kad Rusija kelia hibridines grėsmes Lietuvai. 78 proc. mano, kad Rusija sąmoningai daro informacinį poveikį Lietuvos gyventojams, bandydama pakeisti jų nuostatas ir nuomonę.
Visuotinės gynybos principui užtikrinti labai svarbus visų valstybės institucijų ir piliečių įsitraukimas į pasirengimą gynybai. Prie to reikšmingai prisideda ir Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS), kurios vadas teigia, kad šauliai padeda visuomenei kritiškai reaguoti į šiuolaikines grėsmes.
„Lietuvos šaulių sąjunga yra pagrindinė organizacija, vienijanti ir telkianti Lietuvos piliečius valstybės gynybai. Visos šauliškos veiklos ugdo aktyvų, sąmoningą ir atsakingą valstybės pilietį, moko kritiškai vertinti informaciją, atpažinti hibridines, kibernetines bei informacines grėsmes”, – sako LŠS vadas plk. ltn. Linas Idzelis.
LŠS rinktinėse Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje sukurti arba formuojami nekinetinių operacijų šaulių vienetai, kurių vienas iš uždavinių – padėti valstybės ir savivaldos institucijoms, Lietuvos kariuomenei didinti visuomenės atsparumą minėtoms grėsmėms.
Kasmet vyksta pratybos, kurių metu šauliai mokosi atremti hibridines grėsmes ir treniruojasi kaip veikti civilinėje aplinkoje. Daug dėmesio skiriama propagandos analizei bei kovos su ja metodams. Taip pat LŠS instruktoriai visoje Lietuvoje veda bazinius pilietinio pasipriešinimo kursus.
Anot LŠS vado, šauliai skiria savo laisvą laiką, nes jie jaučiasi atsakingi už tai, kas vyksta Tėvynėje.
„Šauliai yra civiliai žmonės, turintys savo darbus, verslus, šeimas, tad visoms šauliškoms veikloms, pratyboms ir visuomenei šviesti bei mokyti skiria savo laisvą laiką – vakarus, savaitgalius, atostogas. Kodėl jie tą daro? Jie jaučiasi atsakingi už tai, kas vyksta Tėvynėje.” Anot plk. ltn. L. Idzelio, rasti savo vietą valstybės gynyboje gali kiekvienas.
Piliečiai, norintys sužinoti savo vietą valstybės gynyboje bei įgyti krizinėse situacijose būtinų žinių ir įgūdžių, kviečiami dalyvauti nemokamuose atsparumo hibridinėms grėsmėms, pilietinio pasipriešinimo įgūdžių mokymuose bei bepiločių orlaivių valdymo kurse. Daugiau informacijos ir registracija: www.svarbiospamokos.lt
KAM užsakyta „Spinter tyrimų” apklausa atlikta 2024 metų gruodį. Apklausti 18–75 metų 1 016 Lietuvos piliečiai. Galima 1,1–3,1 proc. statistinė paklaida.