Seimas pradėjo svarstyti Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama išplėsti galimybes įvairaus nekilnojamojo turto savininkams valdyti, naudoti ir prižiūrėti savo bendrojo naudojimo objektus steigiant bendriją.
„Šiuo metu bendrijas galima steigti tik labai ribotos paskirties pastatuose, dažniausiai daugiabučiuose ir tik keliose negyvenamųjų pastatų grupėse, tokių kaip garažai arba dirbtuvės. Tikslas yra, kad būtų galima bendrijas steigti visos paskirties pastatuose”, – sakė iniciatyvą pristačiusi aplinkos viceministrė Asta Rokickienė. Pasak jos, bendrija suteikia galimybes tartis daugumos principu.
Įstatymą siūloma išdėstyti nauja redakcija ir pervardinti Butų, kitų patalpų ir kito nekilnojamojo turto savininkų bendrojo naudojimo objektų valdymo steigiant bendriją įstatymu.
Teikiamomis pataisomis siūloma apibrėžti bendrojo naudojimo objekto sąvoką, nustatyti, kad bendrijų steigimą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą reglamentuojančiomis nuostatomis galėtų naudotis visi bendrojo naudojimo objektų turintys nekilnojamojo turto savininkai: ne tik daugiabučių namų ar garažų paskirties pastatų, bet ir bendrabučių, bendro gyvenimo, komercinės, gamybinės ar kitos paskirties negyvenamųjų pastatų savininkai, taip pat vienbučių ar dvibučių namų savininkai, skirtingų nekilnojamojo turto objektų, pavyzdžiui, vienbučių, dvibučių ir daugiabučių pastatų arba vienbučių, dvibučių ir žemės sklypų, kuriuose pastatai dar nepastatyti, savininkai.
Pakeitimai leistų lengviau priimti sprendimus, lanksčiau, skaidriau ir veiksmingiau prižiūrėti savo bendrąją nuosavybę, taip pat ir kitais teisėtais pagrindais naudojamus bendrojo naudojimo objektus. Daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu jų kaupiamąsias lėšas būtų galima naudoti pastato renovacijos techninio darbo projekto parengimui ar pastato renovacijai finansuoti.
Pagal teikiamą projektą, taip pat atsirastų galimybė visų pastatų butų ar kitų patalpų savininkams dalyvauti susirinkimuose jungiantis nuotoliniu būdu, palengvinti atsiskyrimą nuo veikiančios didelės bendrijos, patikslinti bendrijos likvidavimo procedūras, parengti pavyzdinius bendrijos įstatus, kad būtų galima inicijuoti elektroninio bendrijų steigimo funkcionalumo sukūrimą ir t.t.
Aplinkos ministerija skelbia, kad Lietuvoje yra apie 6 000 veikiančių bendrijų, iš jų – 5 000 yra daugiabučių pastatų bendrijos. Taip pat, pasak jų, priskaičiuojama daugiau kaip pusės milijonų savininkų valdomų 10 000 negyvenamosios paskirties pastatų, kuriuose yra trys ar daugiau patalpų, o didžioji dalis šių pastatų senesni kaip 10 metų. Prognozuojama, kad priėmus šias įstatymų pataisas galėtų būti įsteigta dar apie 1 000 bendrijų.
Pritarus teisės akto pakeitimams (projektas Nr. XVP-1970) po pateikimo bendru sutarimu, toliau jie bus svarstomi pagrindiniu paskirtame Aplinko apsaugos komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti gruodžio 17 d.