Kiek iš tikrųjų kainuoja sveikata? Nors dažnas apie tai susimąsto tik susidūręs su rimta liga, realūs skaičiai gali nustebinti. Tyrimai ar gydymas ligoninėje gali atsieiti nuo kelių tūkstančių eurų iki dešimčių tūkstančių už gyvybę gelbstinčias operacijas. Pavyzdžiui, apendicito operacija gali kainuoti iki 2 792 eurų, sudėtingo insulto gydymas – iki 4 560 eurų, o širdies transplantacija gali siekti beveik 113,8 tūkst. eurų. Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, privalomasis sveikatos draudimas užtikrina, kad gyvybiškai svarbios paslaugos būtų prieinamos nemokamai, tačiau yra atvejų, kuomet už gydymą gali tekti susimokėti.
Iššūkiai gydant onkologines ligas
Bene didžiausias iššūkis sveikatos sistemai kyla gydant onkologines ligas. Kasdien Lietuvoje vėžio diagnozę išgirsta maždaug pusšimtis žmonių, o ateityje su šia liga gali susidurti kas trečias gyventojas. Specialistai pabrėžia – ankstyva diagnostika gali lemti ne tik gydymo sėkmę, bet ir jo kainą. Ankstyvose stadijose gydymas dažnai būna trumpesnis, paprastesnis, mažesnė komplikacijų rizika, o pacientai greičiau grįžta į įprastą gyvenimą.
Pasak Nacionalinio vėžio centro Medikamentinės onkologijos centro vadovės, gydytojos onkologės chemoterapeutės doc. dr. Birutės Brasiūnienės, pažengusios ligos gydymas yra sudėtingas, ilgalaikis ir brangus procesas. Jo metu derinami keli gydymo metodai: skiriamas sisteminis inovatyvus – dažnai ir brangus – medikamentinis gydymas, papildomai – radioterapija ar chirurgija.
Taikomi inovatyvūs metodai – imunoterapija, biologinė terapija ar jų deriniai – gali reikšmingai prailginti gyvenimą ar net padėti pasveikti, tačiau kartu reikalauja nuolatinės medikų priežiūros, papildomų vaistų, reabilitacijos. Be to, daliai pacientų su pažengusia liga tenka gyventi ilgus metus, o tai reiškia nuolatines gydymo ir priežiūros išlaidas.
Doc. dr. B. Brasiūnienė atkreipia dėmesį, jog nors per pastaruosius kelerius metus inovatyvių vaistų srityje Lietuvoje matomas aiškus progresas – vis dažniau kompensuojami biožymenys ir nauji, inovatyvūs vaistai, klinikinių tyrimų pasiūla vis dar nepakankama. Kol pasiekia pacientus, inovatyvūs vaistai turi įveikti ilgą biurokratinį kelią. Be to, svarbu ne tik užtikrinti naujausių vaistų prieinamumą, bet ir stiprinti paliatyviąją pagalbą bei plėsti sveikatos stiprinimo paslaugas.
Gydant onkologines ligas, bet kuriame etape gali prireikti ortopedinių ir kitų priemonių, kurios ne visada prieinamos, iššūkių kelia eilės pas specialistus, juolab sergantys onkologinėmis ligomis neturi laiko laukti.
Draudimas padeda greičiau sveikti
Net jei gydymas nekainuoja, sergantiems onkologinėmis ligomis dažnai tenka sumokėti už keliones į gydymo įstaigą, prireikia koreguoti mitybą, derinti maisto produktus, reikia įsigyti pagalbinių medicininių priemonių (pleistrų, purškalų), daliai prireikia psichologo konsultacijų. Nemokamai suteikiamos dešimt konsultacijų, tačiau eilės pas psichologus – milžiniškos.
Kaip komentavo gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Life Vienna Insurance Group SE“ Lietuvos filialo vyr. rizikos vertintojas Rimgaudas Staigis, draudimas nuo kritinių ligų suteikia psichologinį komfortą. Pagal draudimo sąlygas, į draudimo sutartį įtraukiant kritinių ligų riziką ir pasirenkant atitinkamą sumą, draudžiamojo įvykio atveju išmokama draudimo suma.
„Kritinė liga – didelis smūgis žmogui. Sužinojus apie ją, labai svarbi parama ir palaikymas bei finansinis stabilumas, padedantis lengviau įveikti užklupusią ligą. Šiuo metu taikome vieną plačiausių kritinių ligų sąrašą, kuriame yra įvairios sunkios ligos, galvos traumos, onkologinės ir kitos ligos. Įtraukėme tokias apsaugas, nes, vertindami šių dienų realijas, suprantame, jog tai yra būtinybė“, – pabrėžė R. Staigis.
Prevencija – nepakankama
Nacionalinio vėžio centro Diagnostinės onkologijos centro vadovė, gydytoja radiologė dr. Jurgita Ušinskienė atkreipia dėmesį, kad, kalbant apie onkologines ligas, ypač svarbi prevencija. Lietuvoje vykdomos prevencinės programos yra orientuotos į dažniausias ir didžiausią mirtingumą lemiančias ligas: moterims dažniausiai diagnozuojamas krūties, vyrams – prostatos vėžys.
Pasak specialistės, ankstyva diagnostika yra vienas svarbiausių veiksnių kovoje su vėžiu – kuo liga nustatoma anksčiau, tuo gydymas paprastesnis, efektyvesnis. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, storosios žarnos ar gimdos kaklelio vėžio ligos galima net išvengti, laiku nustačius ir pašalinus ikivėžinius pakitimus. Taigi, dalyvavimas prevencinėse programose išlieka viena efektyviausių gyvybių išsaugojimo priemonių.
Šiuo metu Lietuvoje iš viso vykdomos penkios prevencinės programos: keturios skirtos vėžiui ir viena širdies bei kraujagyslių ligoms. Vis dėlto gyventojų įsitraukimas dar nėra pakankamas.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, dėl gimdos kaklelio vėžio per trejus metus pasitikrino 55 proc. moterų, dėl krūties vėžio per dvejus metus – 49 proc., dėl storosios žarnos vėžio per dvejus metus – 46 proc. gyventojų, dėl prostatos vėžio per dvejus metus – 44 proc. vyrų, o dėl širdies ir kraujagyslių ligų per dvejus metus – 57 proc. gyventojų. Specialistai pabrėžia, kad didesnis dalyvavimas šiose programose galėtų išgelbėti dar daugiau gyvybių.