Net 30,4 proc. mažiausias – iki 500 eurų asmeniui per mėnesį – pajamas gaunančiųjų teigia, kad jiems trūksta pinigų maistui. Tai yra prasčiausias rodiklis per pastaruosius penkerius metus. Tokius duomenis atskleidžia Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo (NSMOT) užsakymu vasarį atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Atsižvelgdamos į susidariusią situaciją, skurdo mažinimo srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos (NVO) siūlo sprendimą, kad parama maistu, šiuo metu galinti užtrukti iki mėnesio ir ilgiau, žmones pasiektų nedelsiant.
Palyginimui, prieš metus maistui stokojo 22,1 proc. mažiausias pajamas turinčiųjų, taigi per metus šis rodiklis išaugo daugiau nei 8 procentiniais punktais. Net 35,2 proc. šių žmonių trūko pinigų būsto nuomai ir komunaliniams mokesčiams.
Šokiruojantis pinigų maistui stygius
„Šį tyrimą atliekame nuo 2022-ųjų ir dar nesame fiksavę tokio ryškaus neigiamo metinio pokyčio. Tam įtakos turėjo ne tik bendrai žemas pajamų lygis ir didelė skurdo rizikoje esančių žmonių dalis, bet ir itin šalta žiema bei dėl to ženkliai išaugusios būsto išlaikymo išlaidos, įspraudusios pažeidžiamus žmones į finansinę aklavietę“, – teigia Aistė Adomavičienė, NSMOT direktorė.
Apklausa rodo, jog sudėtingiausia yra bedarbiams, taip pat dėl įvairių priežasčių negalintiems dirbti ir namų ūkyje užimtiems, pavyzdžiui slaugantiems sergančius ar negalią turinčius artimuosius, prižiūrintiems vaikus, žmonėms. Pažeidžiamos grupės yra ir vieniši tėvai bei senjorai.
Darbas neapsaugo nuo skurdo
„Visuomenėje vyrauja nuostata, kad skurdas ir nepriteklius tinginčių ar nenorinčių dirbti problema. Paradoksalu, tačiau mūsų apklausa dar kartą parodė, kad net darbas ir palyginti geros pajamos neapsaugo nuo nepritekliaus. Svarbu pastebėti ir tai, kad darbingo amžiaus žmonės, įprastai turintys daugiau finansinių ir socialinių įsipareigojimų, dažniau nei senjorai ar jaunimas, teigė pritrūkstantys pinigų maistui“, – aiškina A. Adomavičienė.
Šią žiemą maistui stokojo 13 proc. darbingo – 26–55 metų – amžiaus žmonių, kitose amžiaus grupėse tokių buvo 7–9 proc. Tyrimo duomenys rodo, kad kas dešimtas, turintis 501–1000 eurų pajamas, pritrūko pinigų maistui, 14 proc. tokias pajamas turinčiųjų, pristigo būsto nuomai ir komunaliniams mokesčiams.
Būtina spartinti paramą maistu
Skurdo mažinimo srityje dirbančios nevyriausybinės organizacijos šią žiemą labai aiškiai pajuto išaugusį pagalbos maistu poreikį. Deja, šiuo metu galiojanti paramos maistu sistema nėra pakankamai efektyvi. Tokią paramą norintis gauti žmogus, turi kreiptis į savivaldybę ir pateikti prašymą, kurio nagrinėjimas gali užtrukti net iki mėnesio, o parama bus suteikta dar vėliau.
„Tačiau maisto trūkumas dažnai yra skubi problema – pagalbos žmogui gali reikėti tą pačią dieną. Taigi matome didžiulį poreikį ir siūlome sukurti paprastesnį bei greitesnį mechanizmą, kuris žmonėms paramą maistu leistų gauti nedelsiant“, – sako Miglė Petronytė, NSMOT valdybos pirmininkė ir Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ komunikacijos vadovė.
Siūloma sudaryti galimybę nevyriausybinėms organizacijoms, teikiančioms paramą maistu, realiu laiku patikrinti asmens teisę gauti šią paramą Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS). Tokiu atveju, žmogus galėtų kreiptis tiesiogiai į paramą maistu teikiančią organizaciją, o pagalba, teisę į ją turinčiam žmogui, būtų suteikiama nedelsiant.
Pagrindinė problema – mažos pajamos
Naujausiais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, pirmąjį ketvirtį beveik 90 tūkst. sunkiau besiverčiančių asmenų atsiims maisto donacijas „Maisto banko“ atiduotuvėse. Beveik 160 tūkst., turinčių mažesnes nei 350 eurų per mėnesį pajamas, gaus 25 eurus už ketvirtį į pasirinkto prekybos tinklo socialines korteles. Šiuos pinigus paramos gavėjai gali išleisti maistui ir būtinojo vartojimo prekėms.
„Skurdo patirtį turinčių žmonių susitikimuose su sprendimų priėmėjais girdime, kad žmonės naudojasi šia parama ir teigiamai ją vertina. Tačiau kartu jie pripažįsta, kad ji nėra pakankama net pagrindiniams produktams ir prekėms įsigyti“, – sako A. Adomavičienė.
Anot jos, pagrindinė problema, kurią reikia spręsti yra nepakankamos pajamos, kurios neleidžia užtikrinti būtiniausių poreikių. Vienas esminių NSMOT siūlymų, socialines išmokas sieti su minimaliu vartojimo poreikių dydžiu (MVPD).
Ne vėlu kreiptis dėl šildymo kompensacijų
Be maisto trūkumo, kita didelė problema, su kuria susiduria pažeidžiami žmonės – būsto nuoma, išlaikymas ir komunaliniai mokesčiai. Dažnas nežino, kokia parama ar kompensacijos priklauso, kaip ir kur dėl jų kreiptis.
„Ši žiema itin skaudžiai smogė tiems, kurie neturi savo būsto ir nuomojasi šešėlyje, o savininkai nesutinka registruoti nuomos sutarčių. Tokie žmonės negali gauti nei būsto nuomos, nei šildymo kompensacijos. Taip pat pasitaikydavo atvejų, kai kliūtimi gauti šildymo kompensaciją tapdavo santaupos toms pačioms šildymo sąskaitoms apmokėti, ar formaliai turimas turtas – net jei jis nenaudojamas ar realiai nesukuria pajamų, arba vos keliais eurais nustatytas ribas viršijantis turtas“, – dalijasi A. Adomavičienė.
Tiesa, šios problemos kitą šildymo sezoną nebeliks. Nuo liepos įsigalios Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimai, kuriais 3 kartus didinama piniginių lėšų suma ir nustatyta aukštesnė turto vertinimo riba.
„Taigi, jei šįmet asmuo gavo neigiamą atsakymą dėl šildymo kompensacijos, kitą sezoną gali kreiptis dar kartą“, – skatina NSMOT vadovė.
Dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo galima kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę arba elektroniniu būdu per SPIS.
Priklausančias kompensacijas galima gauti atgaline tvarka už visą šildymo sezoną.
Jei asmuo, turintis teisę gauti šildymo kompensaciją, gyvena daugiabučiame name, kuris renovuotas ar renovuojamas, būsto savininkui pilnai apmokamos kredito bei palūkanų įmokos.
Reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą 2026 m. vasario 19–27 d. Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo užsakymu atliko nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1017 respondentų, tyrimo rezultatai reprezentuoja 18–75 metų šalies gyventojų nuomones ir vertinimus. Ši apklausa yra projekto „Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo stiprinimas ir plėtra“, finansuojamo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalis.