Festivalyje „Kino pavasaris“ tarp rimtų, dramatiškų ir eksperimentinių juostų šiemet išsiskiria filmas „Amerikietiška svajonė“. Tai bene žiūroviškiausias festivalio programos filmas – lengvas, šiltas ir įtraukiantis pasakojimas, tinkantis labai skirtingiems žiūrovų skoniams.
Po seanso iš kino salės išeinama su retu jausmu: šviesos, optimizmo ir įkvėpimo. O kartu su mintimi, kad sunku patikėti – visa ši istorija iš tiesų yra tikra.
Režisieriaus Anthony Marciano sukurtas filmas „Amerikietiška svajonė“ pasakoja apie du jaunus prancūzus, kurių gyvenimas iš pradžių neturi nieko bendro su profesionaliu krepšiniu. Džeremis dienas leidžia už vaizdajuosčių parduotuvės prekystalio, svajodamas apie tolimas NBA arenas, kurias mato tik senose kasetėse. Tuo metu Buna dirba oro uoste, atlikdamas rutininius darbus ir gyvendamas pasaulyje, kuriame galimybių atrodo nedaug.
Iš pirmo žvilgsnio niekas neleidžia tikėti, kad šie du jaunuoliai kada nors taps svarbiais žmonėmis profesionalaus krepšinio pasaulyje. Tačiau būtent apie tai ir pasakoja filmas – apie kelią nuo autsaiderių iki įtakingų agentų, dirbančių su didžiausiais talentais.
Juosta sukurta pagal tikrą istoriją, įkvėptą dviejų prancūzų agentų – Bouna Ndiaye ir Jérémy Medjana – gyvenimo. Šiandien jie tebėra aktyvūs ir įtakingi profesionalaus krepšinio pasaulyje. Vis dėlto filme jų istorija pasakojama ne dokumentiškai, o per vaidybinį, kartais komišką pasakojimą, kuriame netrūksta ironijos, netikėtų situacijų ir žmogiškų silpnybių.
„Amerikietiška svajonė“ kalba apie riziką ir atkaklumą. Apie tai, kad idėja kartais gimsta labai netikėtoje vietoje, tačiau ją išlaikyti reikia drąsos. Filmo herojai ne kartą klysta, priima netobulus sprendimus, tačiau būtent klaidos tampa svarbiausiomis jų pamokomis. Patys veikėjai pripažįsta, kad tik mokantis iš nesėkmių galima išvengti didesnių klaidų ateityje.
Ne mažiau svarbi ir draugystės linija. Filmas rodo, kaip bendras tikslas ir tarpusavio palaikymas leidžia įveikti aplinkybes, kurios iš pradžių atrodo neįveikiamos. Tai istorija apie lojalumą, pasitikėjimą ir gebėjimą neprarasti tikėjimo net tada, kai aplinka nuolat primena, kad svajonė gali būti per didelė.
Kad filmas „Amerikietiška svajonė“ itin patinka žiūrovams, rodo ir festivalio repertuaras – šios juostos seansų programoje suplanuota daugiau nei daugeliui kitų filmų.
Nors istorija sukasi apie krepšinį, „Amerikietiška svajonė“ tikrai nėra skirtas vien sporto gerbėjams. Tai universali istorija apie svajonę, kuri gimsta iš atkaklumo, draugystės ir tikėjimo savo idėja. Tokios istorijos, kurias žiūrint dar kartą norisi patikėti, kad net ir didžiausios ambicijos kartais prasideda labai paprastai – nuo vieno sprendimo pabandyti.