Kauniečio Dmitrijaus Blagodarenko šeimoje su inžinerija susijusios trys kartos. Pats šios profesijos subtilybių mokęsis iš tėvo, šiandien džiaugiasi sūnaus pasirinkimu ir net galimybe padirbėti kartu. Pats Dmitrijus, įsidarbinęs tarptautinėje įmonių grupėje, išbandęs skirtingas sritis, darbą keliose šalyse, prisidėjęs prie įvairių projektų ir su jais auginęs savo paties ambicijas, šiandien pripažįsta: atradęs efektyvaus augimo elektros inžinerijoje kelią, juo ir eina.
– Pagal išsilavinimą jūs esate žemės ūkio energetikos inžinierius. Kodėl pasirinkote šią profesiją?
– Mano tėvas visą gyvenimą dirbo elektros darbų vadovu. Būdamas 15–16 metų padėjau jam rengti darbų sąmatas, 17 metų pirmą kartą kartu apsilankiau objekte. Visgi pirmiausia apsisprendžiau studijuoti aukštąją matematiką. Nepavykus įstoti, pasirinkau elektros inžineriją, tačiau jau netrukus išvykau į užsienį dirbti. Iš ten grįžau su dideliu noru ir užsidegimu tęsti studijas, nes supratau, kad fizinis darbas – ne man. Įstojau į Žemės ūkio akademiją, baigiau studijas. Tuomet kurį laiką dirbau vadybinį darbą.
Kadangi mano tėvai kilę iš Ukrainos, mane asmeniškai labai stipriai paveikė situacija šalyje. Tuo metu emociškai buvo labai sunku, nusprendžiau, kad noriu pokyčių gyvenime, išbandyti kažką naujo – paieškoti su specialybe susijusio darbo užsienyje.
Pirmiausia įsidarbinau elektros inžinieriumi Vokietijoje. Užteko vos kelių mėnesių, kad suprasčiau – norėčiau likti dirbti užsienyje ilgesniam laikui. Su projektais ėmė augti ir ambicijos – norėjosi įgyvendinti vis sudėtingesnius projektus, įrodyti, jog gebu vadovauti. Taip atsidūriau RNDV įmonių grupėje, darbų vykdytojo pareigose, ir išvykau į Belgiją.
– Kalbant apie darbą Belgijoje – ar jis labai skiriasi nuo darbo organizavimo, komandinio darbo ir požiūrio į jį Lietuvoje?
– Mano akimis, darbo kultūros skirtumai didžiuliai. Išbandęs darbą užsienyje, nusprendžiau, kad keliauti iš miesto į miestą, objekto į objektą – toks darbo modelis man puikiai tinka. O kas labiausiai skiriasi, lyginant šias šalis – tai požiūris į darbų saugą ir saugos priemonių dėvėjimą.
Kai kam gali atrodyti, kad darbų sauga rūpinamasi netgi per daug: apsunkina fizinį darbą, trukdo, nors iš tiesų – gelbsti gyvybes.
Taip pat man patinka europietiškas bendravimas ir požiūris į darbuotojus ar kolegas. Svarbios ne užimamos pareigos, bet nuolatinis mokymasis, žinių gilinimas ir profesinis augimas. Žinoma, atsakomybė, projektų apimtys yra didžiulės, tačiau visuose etapuose išlaikoma pagarba.
– Inžinieriai įprastai į projektą įsitraukia tuomet, kai pastatas jau stovi. Nors įsitraukiate vėliau, jūsų darbas yra vienas dinamiškiausių.
– Tiesa, pirmiausia pastatomas pastatas, o jau tuomet prasideda vidaus inžinerinių sistemų, mūsų atveju – elektros instaliacijų – įrengimas. Elektros darbai įdomūs tuo, kad neįmanoma išmanyti visų sprendimų – jie nuolat keičiasi, ir todėl dirbti tik dar įdomiau.
Kadangi man niekada netrūko pozityvaus atkaklumo, vienu metu trumpai išbandžiau vadovo poziciją kruiziniame laive, tačiau jau netrukus buvau vėl pakviestas į RNDV, į darbų vadovo pareigas. Atrodo, jog sugrįžti atgal ne visuomet būna lengva, bet šiuo atveju man buvo labai svarbus pasitikėjimas, įmonių grupės požiūris į darbą, darbuotojų vertinimas pagal rezultatus ir atsakomybę.
– O ko siekėte tolesnėje karjeroje?
– Dar daugiau iššūkių ir atsakomybių. Grįžęs jaučiau, kad kolegos manimi pasitiki ir mane vertina. Man tai buvo labai svarbu. Tik pradėjęs dirbti Belgijoje, buvau atsakingas už 20–30 žmonių komandą. Šiuo metu vadovauju 65 žmonių komandai. Kartais juokauju, jog dirbu derintoju – esu atsakingas už sklandžią darbų eigą, darbuotojų įsiliejimą į komandą, atsakomybių prisiėmimą ir įgyvendinimą. Ir man tai patinka.
Per savo karjerą susirinkau nemažai vertingų pamokų, o dabar tiesiog dirbu savo darbą ir, žinoma, komandos narius bandau motyvuoti savo pavyzdžiu. Jei taisyklėse nurodyta, jog statybvietėje privalu dėvėti akinius, kolegos manęs be akinių objekte nepamatys. To, ko reikalauju iš komandos, visų pirma, griežtai laikausi pats.
Kita vertus, esu pakankamai lankstus. Jei naujasis kolega ateina su savo vizija, žiniomis ar požiūriu, aš leidžiu bandyti ir prisiimti atsakomybę už savo sprendimus. Kartais kaip tik skatinu imtis naujų atsakomybių – galvoti apie ateitį. Žinau, kad nemažai vadovų mano, jog jie viską daro geriausiai, bet tai nebūtinai tiesa.
– Iš tiesų, juk ne visuomet būna lengva pasitikėti ir deleguoti užduotis kitiems.
– Aš manau priešingai, ir mane labiausiai džiugina istorijos, kai kolegos atsiskleidžia. Vienam pavyko puikiai spręsti techninius klausimus, kitam, galbūt, motyvuotai įtikinti siūlomo sprendimo teisingumu. Tiesa, nemalonioji darbo dalis yra žmonės, kuriems trūksta atsakomybės. Ne visiems lengva dirbti užsienyje, toli nuo šeimos.
– Dirbant užsienyje ypač svarbus šeimos palaikymas?
– Žinoma. Mano žmona visuomet išlydėdama man pasako: „Važiuok dirbti, mes tavo užnugarį laikome“. Palaikymas, o ne priekaištai, man padeda siekti profesinių tikslų. Už tai esu dėkingas savo šeimai.
Mano vyresnysis sūnus Kauno kolegijoje studijuoja Elektros energetiką, praktikos metu planuoja atvykti dirbti kartu – neabejoju, jog tapsime puikiu šeimyniniu tandemu.
– Ar neatkalbinėjote sūnaus rinktis elektrotechnikos inžinieriaus kelio? Juk dažnai kalbama, kad jaunimas nenori rinktis inžinerijos, nes per sunku.
– Jeigu žmogus turi inžinerinį mąstymą, jam sekasi matematika, fizika – sunku mokytis ir dirbti nebus. Be to, ši profesija ne tik įdomi, bet ir vis patrauklesnė bei geriau apmokama. Jei prieš kokius 8 metus svarsčiau, kad gal man reikia mokytis programavimo, nes programuotojai ypač paklausūs darbo rinkoje, jiems mokami pasakiški atlyginimai, tai dabar džiaugiuosi, kad to nepadariau – elektrikų ir elektros inžinierių poreikis nuolat auga, kaip ir atlyginimai. Mano sūnus jau išbandė šį darbą, atliko praktiką ir neabejoju, kad jo profesinės perspektyvos – puikios.
– Suprantu, kad dirbant RNDV, jums svarbi laisvė, profesinis augimas ir atsakomybės?
– Mano tėvas, dirbdamas darbų vadovu, nuolat pabrėždavo: „Čia mano profesinis kapitalas“. Galbūt, tas man įstrigo. Aš darbe niekada nevengiu parodyti iniciatyvos. Kai kam gali atrodyti, kad tą darau tik dėl karjeros. Ne, man yra tiesiog malonu padėti – taip kuriami santykiai ir ryšiai, komandinis pasitikėjimas.