Greita reakcija į geopolitinę situaciją, išlaikant veiklų tęstinumą ir augimą, rodo atėjusią Kauno startuolių ekosistemos brandą. Taip teigia į praėjusius metus pažvelgę inovacijų ekspertai. 2026-aisiais jie prognozuoja rezultatyvų tęstinumą, dar aktyvesnį žengimą į perspektyvius sektorius – medtech, agro, edukacijos, bei daugiau ir didesnės apimties investicinių raundų – brandūs startuoliai atneša dar didesnę naudą regionui ir šaliai.
„Peržvelgus „startuoliškus“ 2025 metus Kaune, labiausiai įsiminė tvyrojusi būsena – susitelkimas. Jį bendruomenė parodė geopolitinės grėsmės akivaizdoje, ieškodama inovatyvių sprendimų krašto apsaugai, kartu su Lietuvos kariuomene, Šaulių sąjunga, kitais vietos ir užsienio parteriais.
O taip pat – susitelkimas kurti bendruomenę, jungiančią verslo ir mokslo sritis, linkusią bendrauti ir bendradarbiauti, o ne užsidaryti ir paslapčia siekti savo tikslų. Tai yra tam tikras brandos požymis, kurio link buvo einama pastarąjį dešimtmetį. Tai ir didelis „Tech-Park Kaunas“ ilgametės veiklos, augimo rezultatas“, – praėjusius metus apibendrino Kauno technologijos universiteto (KTU) finansų profesorius R. Krušinskas.
Brandą patvirtina šią savaitę paskelbta tarptautinės duomenų ir analizės platformos „Dealroom“ Lietuvos startuolių 2025 m. ataskaita. Kauno startuolių vertė šiemet pasiekė 1,2 mlrd. eurų – per penkerius merus ji išaugo 2,5 karto, o mūsų šalis išlieka sparčiausiai auganti Vidurio ir Rytų Europos regione.
R. Krušinskas, kartu „Kaunas IN“ direktoriumi Tadu Stankevičiumi, „Tech-Park Kaunas“ direktoriumi Pauliumi Nezabitausku ir „NFQ Technologies” generaliniu direktoriumi Pauliumi Insoda, pasidalino mintimis apie Kauno startuolių ekosistemos tendencijas, ryškiausius laimėjimus ir prognozes 2026-iesiems.
Startuolių ekosistema – itin aktyvi
Kauno regiono startuolių ekosistema per pastaruosius metus buvo itin aktyvi. Vienas iš indikatorių – gausybė renginių gynybos, biotechnologijų, dirbtinio intelekto (DI) srityse.
„Vieni įsimintiniausių ir nuosekliausiai ekosistemą stiprinančių renginių – „Kaunas IN“ kiekvieną mėnesį rengiami inovatorių bendruomenės susibūrimai „Startup Social Kaunas“. Iš jų išskirčiau balandį, kartu su Lietuvos verslo angelų tinklu (LitBAN) ir „Tech-Park Kaunas“, surengtą „Startup Social Kaunas #26: Investors’ Takeover“, kuriame – ne startuoliai pristatė save investuotojams, o patys investuotojai – startuoliams ir kvietė juos į pokalbius dėl investicijų“, – teigė P. Nezabitauskas.
Taip pat vyko renginių serija, skirta gynybos, kibernetinio saugumo ir kosmoso technologijoms. Savo mastu ir turiniu akivaizdžiai išsiskyrė „Ugninis skydas: misija DI 2025“. Renginio organizatoriai – „Tech-Park Kaunas“ ir Lietuvos šaulių sąjunga – subūrė apie 60 gynybos, kibernetinio saugumo ir kosmoso technologijų komandų bei entuziastų, kurie investuotojams pristatė net 40 vystomų sprendimų prototipų. Renginyje dalyvavo atstovai iš gynybos technologijų akceleratoriaus NATO DIANA, Suomijos gynybos ekosistemos, Lietuvos kariuomenės, Krašto apsaugos ministerijos bei universitetų.
Itin laukiami buvo „Kauno startuolių apdovanojimai 2025“. Nominuotos ir laimėjusios komandos sulaukė didelio žiniasklaidos dėmesio, jas aktyviai sekė investuotojai, o šventės tiesioginės transliacijos metu savo sprendimus pristatė 20 tūkst. žiūrovų auditorijai.
Kuria pilną vertės grandinę
„Vis dėlto renginiai yra tik priemonė – svarbiausias klausimas: ko siekiame šioje ekosistemoje? Kaunas turi didelį potencialą inžinerijos, biotechnologijų, medtech, DI ir agrotechnologijų srityse. Miestas jau dabar formuoja pilną vertės grandinę: nuo specialistų rengimo ir laboratorijų iki technologinių konceptų vystymo, jų komercializacijos per įkurtas įmones ar investuotojų tinklus.
Kaip pavyzdžius galima paminėti „BrachyDOSE“ – medicinoje naudojamus radiacijos matavimo įrenginius, pritraukusius 554 tūkst. eurų investicijų, bei gynybos technologijų įmonę „Luna Robotics“, pritraukusią 1,1 mln. eurų. Tai tik keli pavyzdžiai rezultatų, išaugusių per verslo akceleravimo programas ir renginius su investuotojais“, – sakė Kauno mokslo ir technologijų parko „Tech-Park Kaunas“ vadovas.
Kita ryškėjanti tendencija – tradicinių įmonių ir verslo angelų aktyvus įsitraukimas į ekosistemą. Jie ne tik dalyvauja renginiuose, bet ir remia juos savo lėšomis, siekdami būti arčiau technologinių naujovių ir inovacijų. Tai gali tapti nauju Kauno ekosistemos etapu, kai didesnės įmonės savo portfeliuose sieks turėti inovacijų, įsigytų iš akademinių įmonių ar startuolių.
„Dar vienas, kol kas labiau strateginis pokytis – modernios infrastruktūros, susietos su Lietuvai reikšmingais strateginiais prioritetais, vystymas. Turiu omenyje pasirašytą sutartį dėl prototipavimo, testavimo ir sertifikavimo centro „Vytis“ įkūrimo Kaune. Šis centras leistų aktyviau vystyti bandomąją gamybą, greičiau diegti sprendimus Lietuvos kariuomenėje ir kryptingai auginti gynybos ekonomiką“, – į ateitį pažvelgė P. Nezabitauskas.
Galimybė šaliai – super didelė
„Žvelgiant iš makro lygmens į praėjusius metus, labiausiai pasimatė gynybos sektorius – defence tech, dual use. Tai lemia mūsų geopolitinė lokacija. Aplinkybės nori nenori sukuria problemas, tačiau tuo pačiu ir galimybę. Ji yra super didelė, nors aplinkybės tikrai nėra pačios skaniausios ir patraukliausios.
Mes šiame sektoriuje labai dideliu greičiu važiuojame į priekį, palyginti su tomis pasaulio vietomis, kur tos problemos ar iššūkiai nėra aktualūs. Jiems net suvokti apie ką tai yra – sunku. Galime tapti ekspertine šios srities vieta“, – įsitikinęs „Tech-Park Kaunas“ užaugusios įmonės „NFQ Technologies”, kurios portfelyje – ne vienas vienaragis, vadovas P. Insoda.
Jo manymu, šiemet Kauno startuolių ekosistemai reikia tęsti tai, kas sėkmingai daroma jau daug metų, reikia kurti dar daugiau startuolių, o valstybė turi pasiūlyti įrankius patrauklesniam investicijų pritraukimui, palaikymo programoms.
„Vienas labai geras pavyzdys yra „Coinvest Capital“ fondas, kuris iš valstybinių pinigų prisideda prie startuolių. Kai fondas investuoja kad ir nedidelę pinigų sumą, iš karto subėga krūva verslo angelų: „Jų filtrą praėjo – važiuojam“, – sako P. Insoda.
Daugiau ir didesnės apimties investicinių raundų
Turizmo, verslo, investicijų plėtros ir tarptautinės rinkodaros agentūros „Kaunas IN“ vadovas T. Stankevičius pabrėžia, kad dirbant startuolių ekosistemoje, labiausiai įsimena bendri visos bendruomenės pasiekimai, kuriais džiaugiamasi kolektyviai.
Jis išskyrė šiuos 2025 m. laimėjimus:
- PVcase“ reitinguotas 40-oje vietoje tarp sparčiausiai augančių DACH ir CEE regionų startuolių;
- „BrachyDOSE“, „VUGENE“, „Keli Therapeutics“ ir „Luna Robotics“ pritraukė investicijas ar gavo finansavimą, įskaitant ir ES paramą;
- „Eneba“ pasiskolino 10 mln. eurų iš ILTE;
- Antanas Bakšys paskelbė apie naujo startuolio „Ace Waves“ kūrimą;
- duris atvėrė „Rockit“ Kauno biuras;
- Kauno inovacijų parkas ALEX toliau kryptingai juda į priekį.
2026-aisiais T. Stankevičius tikisi ne tik tolesnio ekosistemos brandinimo, bet ir ryškesnių pačių startuolių finansinių pasiekimų: galime išvysti daugiau ir didesnės apimties investicinių raundų.
„Vis dėlto tai išlieka prielaida – startuolių ekosistemos raida nėra linijinė ir lengvai prognozuojama. Tai sudėtinga sistema, veikiama daugybės veiksnių: visuomenės mąstysenos, kultūros, požiūrio į riziką, gebėjimo priimti nesėkmes ir bandyti iš naujo. Didelę reikšmę čia turi ir startuoliams skirtų organizacijų darbas, formuojant palankią aplinką augti ir eksperimentuoti“, – sako „Kaunas IN“ direktorius.
Jis taip pat pabrėžia, kad startuoliai neturėtų viso savo dėmesio skirti geopolitiniams ar makroekonominiams procesams. Jų pagrindinis tikslas – kurti sprendimus realioms problemoms ir augti kaip verslams.
„Startuoliai nėra kuriami tam, kad privalomai prisidėtų prie geopolitinių pokyčių – jie gali tai daryti, bet tai nėra jų pareiga. Vis dėlto akivaizdu, kad kuo daugiau sėkmingų startuolių turėsime, tuo bendra ekonominė ir socialinė aplinka bus stipresnė. Tai netiesiogiai prisideda ir prie valstybės atsparumo įvairiems iššūkiams“, – įžvalgomis pasidalino T. Stankevičius.
2026-aisias – stabilus augimas
Klasikiniai ekonominiai reiškiniai (mokesčių politika, infliacija, užimtumas) formuoja startuolių aplinką, todėl šiais metais didelio proveržio R. Krušinskas neprognozuoja. Vis tik Kauno potencialas – kūrybingi, ambicingi, verslūs žmonės ir šioje ekosistemoje veikiančios institucijos jau yra įgijusios pagreitį, todėl 2026 m. bus pažymėti augimu.
„Žinoma, daug akių krypsta į gynybos technologijų sektorių, tačiau dideles augimo perspektyvas turi asmens gerovės ir sveikatos priežiūros, edukacijos, finansinių technologijų sritys. Sritys, kuriose Kauno potencialas buvo stiprinamas jau ilgus metus.
Todėl manau, kad startuolių bendruomenėje ir tarp planuojančių į ją įsilieti galėtume turėti dar daugiau drąsos idėjų generavimui bei išbandymui, tolerancijos rizikai ir atkaklumo siekiant rezultato. Tada ir paramos, ir greičio, ir kapitalo augimui atsiras“, – įžvalgomis dalinosi KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorius.
P. Nezabitauskas pritaria, kad ir šiemet, ir artimiausioje ateityje Lietuvoje išliks panašios pasaulinės technologinės tendencijos – DI sprendimai, biotechnologijos, medicinos technologijos – nuotolinė medicina, kibernetinė sauga, robotika pramonėje ir agro sektoriuose, gynybos ir dvigubos paskirties technologijos.
„Išlieka ir pagrindinis iššūkis – kaip greičiau brandinti įmones bei plėsti jų verslus užsienio rinkose. Šiuo metu daug programų orientuotos į ankstyvos stadijos startuolius, tačiau ekonominiam augimui reikia brandinti įmones. Reikia konkrečių programų bei susitarimų, kaip greičiau auginti specialistus, kurių taip stinga, aukščiau išvardintiems technologiniams sektoriams“, – startuolių vystymo gaires nubrėžė „Tech-Park Kaunas“ vadovas.