Lapkričio 10 d., pirmadienį, 18 val. vakaro Kauno VšĮ „Gražinkime Kauną“ kviečia į rudens pokalbių apie istoriją ciklo „Nepagražinta“ tęsinį, kuris ir toliau vyks kultūros bare „Godo“ (Laisvės al. 89) Naujamiestyje. Įėjimas į renginį – NEMOKAMAS.
Vakaro svečias – Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto prodekanas, Naujosios istorijos katedros dėstytojas, vadovaujantis studijų modeliui „Socioekonominės transformacijos XX a. I-os pusės Lietuvos visuomenėje“ dr Norbertas Černiauskas.
2021 metais leidykla „Aukso žuvys“ išleido Norberto Černiausko dokumentinę knygą „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“, kuri buvo tarsi 1940-ųjų birželio dviejų savaičių kaleidoskopas, įsukantis į to meto Lietuvos ir jos žmonių realijas. Ji 2022 m. Vilniaus knygų mugės metu gavo Lietuvos 2021-ųjų Metų knygos apdovanojimą publicistikos ir dokumentikos kategorijoje.
O štai 2024 metais „Aukso žuvys“ publikavo dr. Černiausko „Fado. Trumpa neįvykusi Lietuvos istorija“ – knygą apie neįvykusią istoriją, vaizduotę kaitinančią alternatyvią Lietuvos praeities versiją. Skaitytojai buvo pakviesti įsivaizduoti, kad nepriklausomos Lietuvos valstybės gyvenimas tęsėsi iki įsivaizduojamos 1968-ųjų vasaros – kupinas politinių realijų, ūkio reformų, sporto varžybų ir rokenrolo šėlsmo. Pasak autoriaus, tai – „pasakojimas apie ilgesį ir nostalgiją laikui, kuris galėjo būti, bet neįvyko, – tarsi jausminga ir melancholiška fado daina“. Dalis už knygą gautų pajamų buvo skirta Lietuvos šaulių sąjungos paramos Ukrainai grupei.
Serijos „Nepagražinta“ diskusijoje „1940 – 1990: nuo įvykusios iki neįvykusios Lietuvos istorijos“ iš metų perspektyvos pakviesime į refleksiją apie abiejų knygų temas, pokalbį dalindami į dvi dalis, iš kurių pirmoji daugiau kalbės apie 1939-uosius ar 1940-uosius, o kita – tai neatsitikusiai Lietuvai, apie kurią pasakojo „Fado“ naratyvas.
„Gražinkime Kauną“ pokalbių ciklą „Nepagražinta“ pradėjo 2025 metų vasarą, šiose pirmadienio diskusijose apie istoriją jau lankėsi istorikai Kastytis Antanaitis, Laima Bucevičiūtė, Kristina Petrauskė, Valdas Rakutis, visuomenininkas Dominykas Čivilis, karys ir istorijos rekonstruktorius vrš. Ernestas Kuckailis; jas moderavo „Gražinkime Kauną“ gidai Jonas Oškinis ir Deimantas Ramanauskas.
„Gražinkime Kauną“ – tai jau vienuoliktus metus veikianti Kauno viešoji organizacija, per savo veiklos metus surengusi per 600 ekskursijų ir žygių Kauno bei Kauno apskrities istorijos, architektūros, dailės, meno, karybos ir sporto temomis.
Daugiau apie „Gražinkime Kauną“ – facebook.com/GrazinkimeKauna (šiuo adresu veikia ir messgr), instagram.com/Grazinkime_Kauna; visada galite rašyti – grazinkimekauna@gmail.com.
Žymūs žmonės apie Norberto Černiausko knygas
„1940. Paskutinė Lietuvos vasara“
„Puiki tarsi į kitą raidos etapą žengiančios Lietuvos 1940 metų birželio mozaika: viltinga to meto kasdienybės, ūkio, švietimo, socialinio ir kultūrinio gyvenimo kaita po šaltos žiemos, sugrąžintas Vilnius, visuomenės optimizmas, pesimizmas ir noras juo nusikratyti jau siaučiančio karo fone.“ – Poetas Kornelijus Platelis
„Knygos tekstas man primena neretušuotą fotografiją – padarytą profesionalo, naudojant rimtą aparatūrą. Pikselių kiekis nerealus, todėl kyla noras pasididinti vaizdą ir įsižiūrėti į detales.“ – Miškininkas Saulius Rasalas
„Stipriai kitokia istorinė knyga. Įtraukiantis, jautrus, vietomis detektyvinis pasakojimas leidžia pasijusti aktyviu įvykių dalyviu. Perskaičius knygą užklupo stiprus apmaudas, kurį vėliau išstūmė pasididžiavimo ir noro saugoti Lietuvą jausmas.“ – Gydytoja Gabija Laubner
„Profesionalūs istorikai moka atkurti praeities įvykių chronologiją, nustatyti jų priežastis ir padarinius, o talentingi istorikai sugeba atskleisti nagrinėjamos epochos jausmą.“ – Mokytojas Mindaugas Nefas
„Nuo 1940 m. gegužės mano gatvėje pasikeitimų nedaug – gal tik tarp raudonarmiečio Butajevo bylos liudininkų šiandien būtų ir kelios lietuviškos pavardės. Svarbiausia, kad Naujininkų rajone nebeaidi šūviai. Knygą siūlysiu visiems kaimynams.“ – Tarpkalnio gatvės Vilniuje gyventoja Dalia Vitkauskaitė
Apie „Fado. Trumpa neįvykusi Lietuvos istorija“
„Šimtas kartų girdėta: tariamoji nuosaka istorijoje neegzistuoja, negali būti kvailesnio klausimo – kas būtų, jeigu būtų. O tai kodėl tada šimtai patarimų, kaip turėjo elgtis Smetona 1940-ųjų birželį? Kiek patarėjų, mokytojų, smerkėjų! Vadinasi, esame įsitikinę, kad viskas galėjo būti kitaip. Klausimą „kas būtų“ reabilitavęs Alexanderis Demandtas manė: nustatyti „kaip buvo“ – pastanga verta pagarbos, bet tai tik pusė istoriko darbo. Kita pusė – kaip galėjo būti kitaip. Apie tai, regis, mąstė Norbertas „Paskutinėje vasaroje“, o dabar pratęsia – jeigu 1940-ieji būtų buvę kitokie ir Lietuva kartu su Vakarais būtų pasiekusi 1968-ųjų vasarą ir dainavusi kartu su „Portugalais“: nieko man nereikia, man ir taip gerai… „
– prof. dr. Alfredas Bumblauskas