„Moderniam universitetui svarbu ne tik jauniems žmonėms suteikti galimybę įvairiapusiškai pažinti šiuolaikinį pasaulį ir ugdyti kompetencijas, reikalingas jame gyventi, bet ir pakviesti į universitetą žmones iš įvairių visuomenės grupių, nepriklausomai nuo jų amžiaus, pvz., siekiančių plėsti jau turimas kompetencijas, keičiančių karjeros kryptį, besidominčių mokslo aktualijomis ir pan., taip atliepiant mokymosi visą gyvenimą paradigmą ir poreikius. Visa tai labai dera su mūsų universitete puoselėjamu artes liberales modeliu, kurį sieksime vystyti toliau, ieškant naujų jos prasmių ir formų“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Studijų prorektorius doc. dr. Rytis Pakrosnis.
VDU Psichologijos katedros docentas dr. R. Pakrosnis darbą naujose pareigose pradėjo spalio 1-ąją – kartu su naująja universiteto rektore prof. dr. Ineta Dabašinskiene, prorektore strateginei plėtrai ir finansams prof. dr. Astrida Miceikiene ir prorektoriumi mokslui ir inovacijoms dr. Rolandu Urbonu.
Su prorektoriumi kalbamės apie naująją poziciją, planuojamus pokyčius ir mokslininko laisvalaikį.
– Esate psichologas, kaip priėmėte sprendimą užimti Studijų prorektoriaus pareigas?
Kvietimas prisijungti prie išrinktos rektorės komandos buvo netikėtas, nes niekada savęs neprojektavau tokiose pareigose. Kita vertus, tai man reiškia didelį pasitikėjimą ir, žinoma, atsakomybę. Vis dėlto, viską apsvarstęs ir pasitaręs su šeima, nusprendžiau šį iššūkį priimti. Visuomet domėjausi universiteto gyvenimu, dirbau Socialinių mokslų fakulteto prodekanu, VDU Etikos komisijoje, esu VDU Senato narys, teko dalyvauti rengiant įvairius studijas reglamentuojančius dokumentus, tad studijų sritį išmanau. Bet gal dar svarbiau, kad laikau save VDU žmogumi, nes čia baigiau ir bakalaurą, ir magistrą, ir doktorantūrą, daug metų dirbu dėstytoju.
Prisimenu save, ką tik įstojusį studentą, kai pirmą kartą įžengiau į universitetą. Tuomet mane sužavėjo, galima sakyti, užbūrė VDU atmosfera, vertybės, visa artes liberales sistema, bendruomeniškumas ir betarpiškumas, galimybė susipažinti su įvairiausiais žmonėmis, galimybė klausyti skirtingų sričių dalykus, tad aš įsivaizduoju, kad tą artes liberales savyje nešu ir dabar. Viską pergalvojęs supratau, kad norėčiau prisidėti prie universiteto tolesnio kūrimo, nes jis man tikrai daug davė ir yra brangus. Aš čia užaugau, daug žmonių sutikau, su kuriais iki šiol bendrauju.
Be to, mane patraukė išrinktos rektorės vizija, jos nuostatos, kurias ji deklaravo per visus susitikimus su bendruomene. Tada dar nebuvau gavęs kvietimo prisijungti prie komandos, bet pagalvojau, kad galėčiau dirbti kartu ir kurti universitetą siekiant šios vizijos. Galiausiai, kaip psichologas, besigilinantis į žmogaus pokyčius ir ribas, matau prasmę žengti iš komforto zonos ir išbandyti save naujoje veikloje.
– Gal galite išskirti rektorės prof. dr. Inetos Dabašinskienės deklaruojamas vertybes ar tikslus, kurie jums imponavo?
Daug dalykų surezonavo, tačiau išskirčiau kelis pagrindinius. Pirmiausia –bendruomeniškumas. Man pačiam, ateinančiam iš psichologijos srities, ryšiai tarp žmonių yra labai svarbūs. Manau, jeigu pavyktų universitete kurti, tikrą, ne formalų, bendruomeniškumą, kur bendradarbiaudami, diskutuodami, nebijodami išsakyti savo poreikius ir nuomonę, judėtume į bendrai kuriamą ateitį, tai man būtų svajonės išsipildymas.
Antra svarbi vertybė ir tikslas – artes liberales idėjos puoselėjimas. Matau labai daug vertės pačioje artes liberales idėjoje ir studijų modelyje, todėl tikrai norėtųsi šią VDU tapatybės ašį ne tik išlaikyti, bet ir stiprinti ją reflektuojant ir įveiklinant moderniai.
Visais laikais vienas iš artes liberales studijų aspektų buvo studentui suteikti kompetencijų, kurios padėtų jam sėkmingai veikti ir rasti savo vietą dabartiniame pasaulyje. Tad galbūt VDU artes liberales modelis galėtų judėti link XXI amžiaus žmogui svarbiausių kompetencijų, tokių kaip kritinis mąstymas, kūrybiškumas, komunikacija, skaitmeninis raštingumas ir pan., ugdymo.
Ir trečia, studijų lankstumo ir prieinamumo didinimas. Pasaulis sparčiai juda į priekį, tad, norint išlikti konkurencingiems, Europoje diskutuojama apie poreikį transformuoti aukštąjį mokslą, ir to jau siekiama didinant studijų tarptautiškumą, tarpdiscipliniškumą, lankstumą ir plačiau atveriant universitetų duris įvairioms visuomenės grupėms. Tad moderniam universitetui svarbu ne tik jauniems žmonėms suteikti galimybę įvairiapusiškai pažinti šiuolaikinį pasaulį ir ugdyti kompetencijas, reikalingas jame gyventi, bet ir pakviesti į universitetą žmones iš įvairių visuomenės grupių, nepriklausomai nuo jų amžiaus, pvz., siekiančių plėsti jau turimas kompetencijas, keičiančių karjeros kryptį, besidominčių mokslo aktualijomis ir pan.,taip atliepiant mokymosi visą gyvenimą paradigmą ir poreikius. Visa tai labai dera su mūsų universitete puoselėjamu artes liberales modeliu, kurį sieksime vystyti toliau, ieškant naujų jos prasmių ir formų.
– Kaip vertinate šiųmetinius priėmimo rezultatus?
Visą vasarą stebėjau skirtingus priėmimo etapus ir manau, kad visi VDU turime kuo pasidžiaugti, nes į VDU įstojo istoriškai daug studentų. Vienareikšmiškai, labai smagu, sveikinimai visai bendruomenei, kuri susitelkė ir pasiekė šį tikslą. Kartelė iškelta aukštai…
– Ar matote kažkokias studijų programas, kurioms prasčiau sekasi surinkti studentus. Ar turite planą, kaip joms padėti?
Be abejo, programų stebėsena yra nuolat vykdoma, ir tikrai yra programų, kurioms pritraukti stojančiuosius sekasi sunkiau. Tačiau manau, kad visos programos yra svarbios ir reikalingos, nes už jų stovi žmonės, jų įdirbis rengiant programą, žinios, kuriomis jie pasirengę dalintis. Tad svarbu ieškoti būdų, kaip padaryti kad programa būtų jaunų žmonių atpažįstama ir jiems patraukli, kad joje būsimas studentas pamatytų trampliną į savo sėkmingą ateitį. Kiek matau, universitete tuo keliu ir siekiama eiti.
Kita kryptis, kurią svarbu vystyti, yra studijų tarpdiscipliniškumas. Manau, kad artes liberales universitetas yra ne tik apie tai, kad studentai studijuoja įvairių sričių dalykus, bet ir kad tos įvairios sritys integruojasi tarpusavyje. Šiuolaikiniame pasaulyje ribos tarp profesijų nyksta, persidengia, vis svarbesnis tampa įvairiapusiškumas, tad ir mes turime prisitaikyti studijose stiprindami tarpdiscipliniškumo aspektą. Žinoma, to siekiant, labai svarbu išlaikyti ir klasikines studijų programas, kurios yra aiškiai reglamentuotos, nukreiptos į labai aiškių kompetencijų ugdymą, o taip pat svarbu iš akių nepamesti vieno svarbiausių studijų aspektų – kokybės.
– Kalbant apie konkrečius jūsų planus, kokie darbai bus prioritetiniai?
Yra daug einamųjų darbų, kurie vyksta nuolatos, kaip pavyzdžiui, studijų marketingas, nes jau turime ruoštis kitų metų priėmimui, jau minėtos studijų kokybės puoselėjimas, tarptautiškumo plėtojimas, skirtingos komandos planuoja universitetui svarbius renginius ir pan. Tačiau kalbant apie naujus dalykus, viena iš svarbiausių krypčių, apie ką jau kalbėjau, bus artes liberales idėjos reflektavimas ir stiprinimas. Turime labai konkretų planą – bursime darbo grupę, sudarytą iš įvairių sričių specialistų, kurios tikslas bus pasiūlyti konkretų modelį, labiausiai atitinkantį VDU bendruomenės poreikius.
Kitas svarbus darbas, mano nuomone, yra dirbtinio intelekto modeliais grįstų įrankių naudojimo aiškesnis reglamentavimas ir integravimas į studijų procesą. Turėsime rasti savo priėjimą prie šio klausimo. Jau dabar su kai kuriais universiteto padaliniais apie tai kalbame, jie atlieka esamų įrankių analizę, tad rezultatais pasidalinsime netrukus.
– Darbų numatyta daug, ar nebaisu, kad bus mažiau laiko pomėgiams ir hobiams? Ką mėgstate veikti po darbo valandų?
Turiu šeimą ir nemažai mėgstamų užsiėmimų, tad vienas mano rūpesčių, kai svarsčiau eiti šias pareigas, buvo – kas nutiks su šia asmeninio gyvenimo dalimi. Mėgstu aktyvų laiko leidimą, didesnę gyvenimo dalį žaidžiu futbolą. Būdamas studentu žaidžiau ir VDU futbolo komandoje. Ir dabar kartu su dalimi buvusių universiteto draugų ir kolegų turime mėgėjų komandą, žaidžiame įvairiuose turnyruose. Mėgstu keliauti, žygius gamtoje, o labiausiai kalnuose. Anksčiau teko keliauti su kalnų turistų grupėmis didesniame aukštyje, dabar dažniausiai su šeima keliaujame kiek žemiau, o neretai ir visai lygiu paviršiumi, bet ne mažiau smagiai.
Dar vienas mano pomėgis – muzika. Studentavimo laikais su bičiuliais buvome įkūrę alternatyvaus roko grupę, kurioje grojau bosine gitara. Ir dabar rūsyje kartais pabrazdinu gitarą, bet tik sau. Šalia visų šitų dalykų man labai svarbu rasti laiko knygoms. Neatsimenu gyvenime ilgesnio laikotarpio, kad neskaityčiau knygų. Ir dabar stengiuosi atrasti bent valandėlę šiam malonumui. Gal nuskambės keistai, tačiau, esant galimybei, mėgstu neveikti nieko, tiesiog lėtai pabūti vienatvėje be jokio aiškaus tikslo, įsiklausant į save. Kažkas gal pavadintų tai tingėjimu, tačiau man tai – savotiška meditacijos atmaina, suteikianti vidinių jėgų, norą grįžti į pasaulio bruzdesį su nauju smalsumu.
– Kaip įsivaizduojate universitetą po penkerių metų, kokie studentai mokysis, kokios profesijos bus populiarios?
Sunku prognozuoti ateitį, tad galiu pasidalinti tik savo norais. Norėčiau, kad universitetas vienytų įvairiausius žmones, kuriuos vienija poreikis ir aistra ieškoti. Kartu ieškoti žinojimo, savo kelio, sprendimų globaliems iššūkiams ir t. t. Universitete dirbtų savo darbu patenkinti ir aistrą jam jaučiantys darbuotojai.
Kalbant apie programas, manau, po penkerių metų dar kalbėsime apie panašias programas, kaip ir dabar, tik gal jų populiarumas kažkiek persiskirstys. Tačiau žvelgiant dar toliau į ateitį, gali būti kad kalbėsime ne tiek apie konkrečias programas ar profesijas, bet apie kompetencijų rinkinius – galbūt svarbu bus ne kokia kvalifikacija parašyta diplome, bet kokias kompetencijas turime, kaip jas integruojame į savitą unikalų paveikslą ir kiek esame pasirengęs į šį paveikslą įlieti naujų spalvų.