Vilniaus kalėjime užfiksuoti neramumai, kurių metu galimai nukentėjo ir nuteistieji, ir pareigūnas. Dėl įvykio sunerimę Kaune gyvenantys kalinčiųjų artimieji kreipėsi į žurnalistus prašydami paviešinti situaciją ir būdami įsitikinę, kad fizinio smurto atvejai kilo dėl kratas vykdžiusios tarnybos darbuotojų kaltės. Kitaip šią situaciją pristato Lietuvos kalėjimų tarnyba ir Vilniaus kalėjimas.
Trynė į sieną galvą, mušė
„Padėkite – mano vyrą ir kitus nuteistuosius kalėjime sumušė pareigūnai“, – tokio kreipimosi neseniai iš kaunietės, kurios vardas ir pavardė redakcijai žinomi, sulaukė žurnalistė.
Pašnekovė pasakojo, kad bausmę atliekantys vyriškiai laiku pagalbos iš medicinos personalo nesulaukė, jų skundai dėl įvykio buvo priimti ne iškart, o filmuotos medžiagos, kuri objektyviai paaiškintų aplinkybes, galimai neliko.
Redakcijai pavyko susisiekti su vienu iš įvykio liudininku, kuris pateikė tokią įvykių versiją – Rasų gatvėje esančiame kalėjime Prevencinė grupė apsilankė spalio 9 d. vakare. Anot jo, nuteistieji buvo išvaryti į kiemą, kelias valandas turėjo stovėti prie sienos iškėlę rankas į viršų, kai kurie jų pareigūnų buvo provokuojami žodiniam konfliktui, po kurio sekdavo smūgiai kojomis, guminėmis lazdomis ar veido trynimas į sieną.
Pasakojusysis tvirtino, kad keli nuteistieji buvo išvesti iš kiemo, vienas iš jų nukentėjo stipriai. Kalintieji, būdami įsitikinę esą kai kuriems jų reikia profesionalios apžiūros ir pagalbos, tą vakarą skambino į greitąją pagalbą, tačiau brigada neatvyko.
Jų atstovas žurnalistei sakė, kad devyni tą vakarą iš pareigūnų smurtą patyrę nuteistieji parašė kalėjimo vadovybei prašymus užfiksuoti jų turimus sužeidimus ir išsaugoti koridorių bei kitų erdvių vaizdo įrašus.
Iškvietimo sulaukė
Greitosios medicinos pagalbos tarnybos Bendrųjų reikalų departamento viešųjų ryšių specialistas Tomas Bagdonas patvirtino, kad spalio 9 d., 21.48 val., adresu Rasų g. 8, Vilniuje, buvo gautas iškvietimas iš Bendrojo pagalbos centro, kurio turinys skambėjo taip: „35 m. vyras. Prieš 1 val. kalėjime viešojo saugumo pareigūnai sumušė vyrą. 35 m. vyrui silpna, nepastovi ant kojų.“
Pranešimas buvo anoniminis.
GMP dispečeris, pasak T. Bagdono, perskambino nurodytu iškvietimo kortelėje kvietėjo telefono numeriu, tačiau į skambutį niekas neatsiliepė. Nepaisant to, į įvykio vietą buvo išsiųsta GMP brigada.
22.04 val. nurodytu adresu atvykusią GMP brigadą kalėjimo pareigūnai informavo, kad niekam pagalba nereikalinga. GMP brigada tai užfiksavo kvietimo kortelėje ir grįžo į nuolatinę budėjimo vietą.
„Tą pačią dieną, 22.18 val., Vilniaus GMPT dispečerinė telefonu Nr. 113 sulaukė pakartotinio skambučio iš anksčiau kvietusio telefono numerio, prašant atvykti tuo pačiu adresu. Skambino vyriškas balsas suvalkietišku akcentu, kuris primygtinai prašė atvykti į kalėjimą ir suteikti pagalbą, neva nukentėjusiems asmenims. Į šį skambutį GMP dispečeris atsakė, jog kvietimas jau yra registruotas, informacija – žinoma“, – rašoma redakcijai atsiųstame elektroniniame laiške.
Jame taip pat tvirtinama, kad GMP brigados negali savarankiškai patekti į kalėjimo teritoriją.
„Esant iškvietimui į laisvės apribojimo vietas, GMP brigadą sutinka, įleidžia ir iki paciento buvimo vietos lydi pareigūnas. Kitų būdų pasiekti pacientą GMP brigada neturi“, – informavo T. Bagdonas.
Pradėtas aplinkybių tikslinimas
Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Linas Nanartavičius informavo, kad 2025 m. spalio 9 d. Vilniaus kalėjime buvo fiksuotas incidentas, kurio metu nuteistasis panaudojo fizinį smurtą prieš pareigūną – apie 7.55 val., rytinio pamainos keitimo metu, nuteistasis smūgiavo jaunesniajam specialistui į krūtinės sritį. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje pareigūnui diagnozuotas krūtinės ląstos sumušimas. Po medikų apžiūros jis grįžo į tarnybą.
„Reaguodama į įvykį ir siekdama užtikrinti saugią aplinką kalėjime bei kontroliuoti kriminogeninę situaciją, kalėjime buvo sustiprinta apsauga ir kalinamųjų priežiūra. Dėl nuteistojo izoliavimo kiti kalinamieji ėmė reikšti nepasitenkinimą – grasino pradėti masines bado akcijas ir imituoti savižalojimą (susipjaustymą), kuris, nors ir nesukeltų rimtų sveikatos sutrikimų, pareikalautų medicininės pagalbos Vilniaus miesto ligoninėse, – rašoma raštu pateiktame dokumente, pasirašytame L. Nanartavičiaus, – Siekdama užkardyti galimas neteisėtas veikas, į Vilniaus kalėjimą buvo įvestos papildomos pajėgos – Prevencinė grupė, kuri atliko kratas kalinamųjų gyvenamosiose patalpose“.
Jų metu buvo rasta ir paimta draudžiamų daiktų.
Pasak L. Nanartavičiaus, nepavykus destabilizuoti kalėjimo veiklos, dalis kalinamųjų pradėjo masiškai teikti šabloninius skundus, kurių tikslas – diskredituoti Kalėjimų tarnybos pareigūnus.
„Pažymime, kad teisės aktai numato pareigūnų teisę esant būtinybei naudoti psichinę ir (ar) fizinę prievartą bei specialiąsias priemones. Šiuo konkrečiu atveju nei fizinė prievarta, nei specialiosios priemonės panaudotos nebuvo. Gavus kai kurių nuteistųjų skundus dėl galimų pažeidimų, pradėtas vidinis aplinkybių tikslinimas. Šiuo metu atliekami tyrimo veiksmai, o procesiniai sprendimai dar nėra priimti. Kol vyksta tyrimas, papildomos informacijos teikti negalime“, – išdėstyta Lietuvos kalėjimų tarnybos rašte.
Tekstas paruoštas bendradarbiaujant su kasvykstakaune.lt
Iliustracija – DI kūrinys