Nuo birželio 16 d. iki birželio 30 d. (imtinai) kultūros ir meno įstaigos, organizacijos, kūrėjai bei kultūros edukatoriai kviečiami teikti paraiškas Kultūros paso paslaugų atrankai.
Šiemet Kultūros paso programa žengia svarbų plėtros žingsnį – nuo spalio mėnesio programoje galės dalyvauti ir priešmokyklinio ugdymo vaikai. Atsižvelgiant į šį pokytį, paslaugų teikėjai kviečiami aktyviau kurti ir siūlyti kultūrines edukacijas, pritaikytas būtent šios amžiaus grupės poreikiams.
Šiuo metu Kultūros pase mokykloms siūloma daugiau kaip 6 000 įvairių kultūrinių edukacijų visoje Lietuvoje. Programos dalyviai gali rinktis muziejų, teatro, muzikos, literatūros, kino, etninės kultūros, architektūros, dizaino ir kitų kultūros sričių veiklas. Kasmet paslaugų pasiūla atnaujinama ir plečiama, siekiant užtikrinti kokybišką bei įvairiapusį kultūrinį ugdymą skirtingo amžiaus vaikams ir jaunimui. Į programą įtraukus priešmokyklinio amžiaus vaikus, kultūrinio pažinimo galimybės taps prieinamos dar ankstesniame ugdymo etape.
„Kviečiame kultūros ir meno organizacijas, kūrėjus bei edukatorius pasinaudoti galimybe prisidėti prie vaikų kultūrinio ugdymo. Ypač laukiame naujų, kūrybiškų ir priešmokyklinio amžiaus vaikams pritaikytų edukacijų, kurios padėtų pažinti kultūrą per patyrimą, kūrybą ir atradimus“, – sako Rasa Stuglienė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Kompetencijų ugdymo ir kultūrinės edukacijos centro Kultūros paso kuratorė.
Paraiškos teikiamos per Kultūrinės edukacijos sistemą. Atrankai pateiktos paslaugos bus vertinamos pagal nustatytus kokybės kriterijus, o atrinktos edukacijos papildys Kultūros paso paslaugų rinkinį, kuriuo galės naudotis ugdymo įstaigos visoje Lietuvoje.
Rengiant paraiškas rekomenduojama atkreipti dėmesį į kultūros ministro patvirtintas 2026 metų Kultūros paso metines temas.
Pirmoji tema – Lietuvos radijo metai. 2026 metais bus minimas Lietuvos radijo 100-metis. 1926 metų birželio 12 dieną Kaune pirmą kartą pradėtas transliuoti Lietuvos radijas tapo svarbiu visuomenės modernėjimo simboliu, paskatino žiniasklaidos ir technologijų raidą bei išliko reikšminga visuomenės informavimo ir kultūros sklaidos priemone iki šių dienų.
Antroji tema – Lietuvos Helsinkio grupės ir Balio Gajausko metai. Minint 50 metų sukaktį nuo Lietuvos Helsinkio grupės įkūrimo, siūloma aktualizuoti žmogaus teisių, pilietinės drąsos ir pasipriešinimo okupaciniam režimui temas. 1976 metais įsteigta Lietuvos Helsinkio grupė buvo viena svarbiausių Lietuvos disidentų organizacijų, viešai gynusi žmogaus teises ir laisves sovietinės okupacijos sąlygomis.
Kultūros pasas – tai valstybės finansuojama priemonė, leidžianti moksleiviams lankytis įvairiuose kultūros ir meno renginiuose – spektakliuose, koncertuose, parodose – ir dalyvauti kitose edukacinėse veiklose. Kultūrinės edukacijos sistema – tai Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos inicijuota, sukurta ir administruojama platforma, skirta Kultūros paso veiklų užsakymui ir administravimui. Jos veikimo pagrindas – bendradarbiavimas tarp Kultūros paso paslaugų gavėjų (moksleivių ir mokytojų) bei paslaugų teikėjų – menininkų, kūrėjų ir kultūrinės edukacijos praktikų.