Demografinės prognozės nepalieka dvejonių – Lietuva, kaip ir visa Europa, sparčiai senėja. Dėl didelio užimtumo, profesinių įsipareigojimų ar geografinio atstumo artimieji ne visada turi galimybę patys užtikrinti kasdienės pagalbos savo tėvams ar seneliams. Šioje vietoje atsiranda gyvybiškai svarbi grandis – specialistai, kurių misija yra tapti atrama, pagalbininku ir patikimu kompanionu vyresnio amžiaus žmogui jo paties namuose.
Šalia šio poreikio tyliai vyksta dar vienas – požiūrio – lūžis. Vis dar gajus stereotipas, kad rūpintis vyresnio amžiaus žmonėmis renkasi tik vyresnio amžiaus moterys arba tie, kurie neranda kitos darbinės alternatyvos. Tačiau šiandien į senjorų namus vis dažniau žengia ir jaunimas bei išsilavinimą įgiję įvairių sričių specialistai. Kas verčia keisti patogias biuro kėdes į pagalbos ranką senjorui ir kodėl šis pasirinkimas tampa vis sąmoningesnis?
Nuo banko valdybos kėdės – prie senjoro kasdienybės
Mūsų visuomenėje vis dar įprasta manyti, kad profesinis kelias turi eiti tik aukštyn – link vadovaujančių pozicijų ar didesnių biudžetų. Danguolės istorija šį požiūrį griauna iš pagrindų.
Matematikos ir informatikos magistrė, ilgametė banko regiono valdytoja, vadovavusi daugiau nei šimto darbuotojų komandai, dėsčiusi universitetuose ir sukaupusi solidžią patirtį užsienyje, šiandien kasdien veria senjorų namų duris. Šiuo metu ji dirba individualios priežiūros darbuotoja socialines paslaugas senjorams namuose visoje Lietuvoje teikiančioje „Senjoro“ organizacijoje.
„Buvę kolegos banke iš pradžių neslėpė nuostabos – jų supratimu, tai tiesiog fizinė pagalba ir senyvo amžiaus žmonių higienos poreikių atliepimas. Tačiau aš jiems paaiškinau, kad šis darbas reikalauja ne tik fizinės, bet ir didelės psichologinės ištvermės. Toli gražu ne kiekvienas gali dirbti šį darbą, todėl man buvo įdomu save išbandyti. Mėgstu iššūkius“, – atvirai pasakoja Danguolė.
Vadovavimo patirtį turinti moteris pabrėžia, kad darbe su senjorais svarbiausia ne tik fizinė pagalba, bet ir gebėjimas rasti prieigą prie jo vidinio pasaulio. Pavyzdžiui, vienai iš savo lankomų senjorių Danguolė padovanojo savo pačios išleistą ir anūkių iliustruotą knygelę – senjorė kelias valandas su džiaugsmo ašaromis akyse skaitė ir grožėjosi iliustracijomis. Būtent šios akimirkos, pasak moters, atperka patiriamą fizinį nuovargį.
Danguolės atvejis – ne pavienis. Vis daugiau solidžią patirtį kitose srityse sukaupusių žmonių sąmoningai ateina į pagalbą senjorams. LRT redaktore dirbanti Rūta darbą žiniasklaidoje sėkmingai derina su pagalba senjorams: „Man tai lyg neišpildytos duoklės mane auginusiai močiutei atidavimas. Niekada negalvojau, kad ši profesija neprestižinė. Žmogui, kuris jau yra šio pasaulio „svečias“, suteikti šansą pasijusti saugiau – tai neįkainojama patirtis.“
Jaunoji karta: tarp vertės paieškų, bokso ir slaugos
Kita svarbi besikeičiančio sektoriaus dalis – jauni, empatiški ir tikslo siekiantys žmonės. Dvidešimt dviejų metų individualios priežiūros darbuotoja Veronika – viena iš tų, kurių jaunas amžius ir profesinis pasirinkimas dažnai stebina ir pačius senjorus.
Mergina pasakoja, kad noras rūpintis kitais ją lydėjo nuo mažumės, o bendravimas su senyvo amžiaus žmonėmis jai teikia gilų prasmės jausmą.
„Iš pradžių galvojau apie pagalbą neįgaliesiems, bet mane labiau patraukė vyresnio amžiaus žmonės – man patinka klausytis jų istorijų. Kai pranešiau apie savo pasirinkimą, artimieji gąsdino, kad bus sunku. Tačiau draugai palaikė – sakė, kad tai reikalingas darbas, kurio ne kiekvienas imtųsi. Dabar ir giminaičiai giria, kad atradau savo kelią“, – šypsosi Veronika.
Intensyvų darbą su senjorais mergina sėkmingai derina su aktyviu gyvenimo būdu – lanko bokso treniruotes, šokius. Ji neslepia, kad derinti 6 dienų darbo savaitę su asmeniniais pomėgiais – iššūkis, tačiau bendravimas su vyresniąja karta suteikia vidinės ramybės. Veronika teigia, kad jos jaunatviška energija praskaidrina senjorų kasdienybę, o pati iš jų mokosi kantrybės ir kitokio požiūrio į gyvenimą.
Rytojaus pagalba senjorams: be perteklinių ataskaitų ir biurokratijos
Atsižvelgiant į tai, kad ateityje pagalbos poreikis namuose tik augs, kinta ir pačių organizacijų požiūris į savo darbuotojus. Kad šiuolaikiškas, empatiškas ir išsilavinęs žmogus norėtų dirbti šį darbą, jam reikia sudaryti atitinkamas sąlygas – atsisakyti perteklinės dokumentacijos, diegti darbą palengvinančias išmaniąsias sistemas ir gerbti jo laiką.
„Mes turime suprasti, kad žmogus, kuris atveria senjoro namų duris, šiandien yra ne tiesiog pagalbinis darbuotojas, o svarbi emocinė ir socialinė atrama. Mūsų, kaip organizacijos, užduotis – atlaisvinti šiuos darbuotojus nuo biurokratijos ir neefektyvių procesų. Kasdienėje veikloje naudodami išmaniąją „SenjoroGO“ programėlę, suteikiame galimybę darbuotojui išsaugoti brangiausią resursą – laiką, kurį jis gali skirti tiesioginiam bendravimui ir ryšio kūrimui su senjoru“, – teigia „Senjoro“ organizacijos vadovas Modestas Bastys.
Dvejojantiems dėl darbo su vyresnio amžiaus žmonėmis individualios priežiūros darbuotoja Rūta turi vienintelį patarimą: „Nedvejok, esi reikalingas žmogui. Suteik jam šansą pasijusti geriau ir saugiau. Tai neįkainojama patirtis, kuri labai pravers ateityje. Jau nekalbant apie grįžtamąjį ryšį.“