Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, dalyvaudamas Kauno rajono lyderių forume „Nuo pasirengimo – link teritorinio atsparumo“, pristatė, kaip savivaldybės turėtų pasirengti veikti krizės ar karo metu: užtikrinti gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas, būtiniausių paslaugų tęstinumą ir pagalbą kariuomenei bei sąjungininkams.
„Matau vis didesnį valstybės ir savivaldybių susitelkimą. Didelę dalį darbų, nuo kurių priklauso žmonių saugumas, gali atlikti ir patys gyventojai. Krizės metu svarbu ne tik tai, kaip veiks kariuomenė, bet ir tai, ar gyventojai gaus būtiniausias paslaugas, ar verslas bus pasirengęs prisidėti. Tam turime ruoštis iš anksto. Todėl daug dėmesio skiriame ministerijos bendradarbiavimui ir susitarimams su bendruomenėmis, visuomeninėmis bei verslo organizacijomis“, – sakė R. Kaunas.
Pasirengimas prasideda dar taikos metu
Pasak ministro, ne visi žino, kad būtent savivaldybės yra atsakingos už planavimą, kaip gyventojams bus užtikrinamos būtinosios paslaugos sutrikus elektros tiekimui ar ryšiui. Jos taip pat turi susitarti su įmonėmis dėl reikiamų išteklių ir koordinuoti veiksmus su valstybės institucijomis. Mobilizacija apima ne tik žmonių šaukimą į kariuomenę, bet ir valstybės institucijų, savivaldybių, verslo bei nevyriausybinių organizacijų veiklos pertvarkymą pagal gynybos poreikius.
Ne mažiau svarbus ir gyventojų pasirengimas. Krašto apsaugos sistema siūlo nemokamus pasirengimo pilietiniam pasipriešinimui pagrindų mokymus, per kuriuos gyventojai praktiškai mokomi, kaip elgtis ekstremaliųjų situacijų ar karo metu. Keturių su puse valandos trukmės kursą jau išklausė apie 45 tūkst. žmonių. Kartu su Lietuvos šaulių sąjunga mokyklose taip pat vykdomas Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas.
Ministras pabrėžė ir patikimos informacijos svarbą: krizės metu gyventojai turi laiku gauti aiškius oficialius pranešimus, o savivaldybės – gebėti juos perduoti vietos bendruomenėms. Todėl ruošiantis krizėms svarbu ugdyti gebėjimą atpažinti dezinformaciją ir kritiškai vertinti informaciją.
Investicijos į gynybą stiprina ir regionus
2026 metais savivaldybių pasirengimui Krašto apsaugos ministerija skiria apie 41,8 mln. eurų. Lėšos numatytos civilinei saugai, pasirengimui mobilizacijai, kontrmobilumo priemonėms, pilietiniam pasirengimui ir kitoms atsparumą stiprinančioms priemonėms.
Dar apie 29,4 mln. eurų skiriama kariuomenės judėjimui svarbiems keliams ir dvigubos paskirties projektams 16-oje savivaldybių, kuriose yra poligonų.
Kiekviena savivaldybė turi savitų ypatumų ir strategiškai svarbių objektų. Kauno regionui ypač svarbus sąjungininkų priėmimas ir logistika. Per Kauno oro uostą gali atvykti sąjungininkų kariai ir kroviniai, o Palemono terminalas, kuriame susijungia europinė ir plačioji geležinkelio vėžės, sudaro galimybes plėtoti kariniam mobilumui reikalingą infrastruktūrą.
„Pasirengimas gynybai prasideda nuo konkrečių darbų ir aiškių atsakomybių. Turime iš anksto susitarti, kaip veiksime, pasirūpinti būtinomis paslaugomis ir stiprinti žmonių gebėjimą veikti krizės metu. Kuo geriau pasirengsime taikos metu, tuo veiksmingiau galėsime apsaugoti žmones ir užtikrinti valstybės veikimą, jeigu to reikėtų“, – sakė krašto apsaugos ministras.