Rukloje, Kaune ir Karmėlavoje karinė infrastruktūra plėtojama trimis pagrindinėmis kryptimis – Pirmosios nacionalinės divizijos ir oro gynybos pajėgumams stiprinti bei Vokietijos brigadai priimti. Šioms prioritetinėms kryptims Vidurio Lietuvoje iki 2030 m. numatyta investuoti apie 688 mln. eurų. Iš jų beveik 230 mln. eurų skiriama nacionalinės divizijos infrastruktūrai, dar 170 mln. eurų – karinio miestelio kompleksui Rukloje.
„Kauno regione kuriama karinė infrastruktūra reikšmingai prisideda prie Pirmosios nacionalinės divizijos pajėgumų išvystymo, stiprina oro gynybą, kuria daugiau tarnybos vietų ir suteikia modernias tarnybos sąlygas Lietuvos kariams. Tai tiesioginė ir įvairialypė investicija į mūsų kariuomenės kovinę galią. Ši infrastruktūra kartu užtikrina, kad įgyvendiname savo, kaip priimančiosios šalies, įsipareigojimus sąjungininkams. Svarbu ir tai, kad šios investicijos skatina regiono ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą ir atveria naujas galimybes vietos verslui“, – sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
„Neries terasų“ kompleksas Rukloje – karinis miestelis, skirtas Lietuvos ir sąjungininkų kariams. Jame įrengiami gyvenamieji ir administraciniai pastatai, valgykla, medicinos punktas, sporto, mokymų ir treniruočių bei laisvalaikio erdvės, logistinio aprūpinimo statiniai, keliai ir visi būtini inžineriniai tinklai. Taip kuriama visa infrastruktūra, reikalinga kariams tarnauti, gyventi ir rengtis kovinėms užduotims.
Kompleksą sudaro dvi dalys – Žemutinė ir Aukštutinė Neries terasos. Žemutinėje Neries terasoje nuolatinė logistinės paramos aikštelė jau baigta, o Aukštutinėje Neries terasoje statybos bus tęsiamos iki 2030 metų.
Tuo pat metu visoje Lietuvoje vystomi Vokietijos brigados reikmėms skirti logistikos objektai. Jie padės užtikrinti sklandų brigados įsikūrimą ir visišką kovinę parengtį.
Pirmosios nacionalinės divizijos reikmėms Rukloje statoma tankų bataliono, ryšių ir informacinių sistemų bataliono, logistikos bataliono bei kitų padalinių infrastruktūra. Kaune kuriama inžinerijos pulkui ir žvalgybos batalionui reikalinga infrastruktūra, o Karmėlavoje – artilerijos pulko infrastruktūra ir artilerijos bataliono statiniai.
Karmėlavoje taip pat kuriama oro gynybos infrastruktūra. Čia numatyti Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos, oro gynybos pulko bei oro gynybos bataliono statiniai.
Karinė infrastruktūra regione plėtojama kompleksiškai – statomos valgyklos, degalinės, plovyklos, sporto ir kitos paskirties objektai, tiesiami bei įrengiami būtini inžineriniai tinklai.
Visoje Lietuvoje per artimiausius ketverius metus numatyta įgyvendinti apie 4 mlrd. eurų vertės karinės infrastruktūros projektų. Krašto apsaugos ministerijos skaičiavimais, apie 62 proc. gynybos biudžeto asignavimų grįžta tiesiogiai į valstybės biudžetą arba lieka Lietuvos ekonomikoje.
Nuosekliai vystoma karinė infrastruktūra sudaro sąlygas Lietuvos ir mūsų šalyje dislokuotoms sąjungininkų pajėgoms efektyviai reaguoti į šiuolaikinius saugumo iššūkius, vykdyti tarptautinius įsipareigojimus ir stiprinti nacionalinį saugumą.