Nors bendras mirtingumas Lietuvoje iš esmės nesikeičia, naujausi išankstiniai 2025 metų duomenys rodo, kad pagrindinės mirties priežastys šalyje išlieka tos pačios. Daugiausia gyvybių ir toliau nusineša kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai, išorinės mirties priežastys bei virškinimo sistemos ligos. Kartu jos sudaro beveik 84 proc. visų mirties atvejų.
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2025 metais Lietuvoje mirė 37 491 žmogus – 38 daugiau nei metais anksčiau. Daugiau nei pusė visų mirusiųjų – 51,3 proc. – gyvybę prarado dėl kraujotakos sistemos ligų. Piktybiniai navikai sudarė 21,2 proc. mirties priežasčių, išorinės priežastys – 5,8 proc., o virškinimo sistemos ligos – 5,6 proc.
Skirtingų lyčių gyventojų mirties priežastys išryškina nevienodas rizikas. 2025 metais mirė 18 212 vyrų – 119 mažiau nei 2024-aisiais. Tarp vyrų taip pat dominavo kraujotakos sistemos ligos – nuo jų mirė 44,8 proc. visų mirusių vyrų. Daugiausia atvejų siejama su išemine širdies liga, kuri sudarė daugiau nei 60 proc. visų mirčių nuo kraujotakos ligų.
Vyrų mirtingumo struktūroje išsiskiria ir piktybiniai navikai. Nuo jų mirė 4 342 vyrai, o dažniausia onkologinė mirties priežastis buvo trachėjos, bronchų ir plaučių navikai. Šios ligos nuo vyrų gyvybių nusinešė tris kartus daugiau nei tarp moterų.
Pastebima ir kita tendencija – didesnė vyrų dalis miršta dėl išorinių priežasčių. Net 8,5 proc. visų mirusių vyrų žuvo nelaimingų atsitikimų, savižudybių ar kitų išorinių aplinkybių metu. Tarp jų daugiau nei ketvirtadalis mirčių buvo susijusios su savižudybėmis.
Taip pat reikšmingą dalį vyrų mirčių sudarė virškinimo sistemos ligos. Dažniausios iš jų – kepenų cirozė, fibrozė bei alkoholinė kepenų liga, rodanti ilgalaikių žalingų įpročių įtaką sveikatai.
Tuo metu tarp moterų 2025 metais užfiksuotos 19 279 mirtys – 157 daugiau nei ankstesniais metais. Kraujotakos sistemos ligos sudarė net 57,4 proc. visų moterų mirties priežasčių. Kaip ir vyrų atveju, daugiausia mirčių nulėmė išeminė širdies liga.
Nuo piktybinių navikų mirė 3 601 moteris. Dažniausios onkologinės mirties priežastys buvo krūties, plaučių bei kasos vėžys. Tarp moterų trečioje vietoje pagal dažnumą atsidūrė virškinimo sistemos ligos.
Išorinės mirties priežastys tarp moterų pasitaikė rečiau nei tarp vyrų – jos sudarė 3,3 proc. visų moterų mirčių. Vis dėlto dauguma šių atvejų buvo susiję su nelaimingais atsitikimais.
Vaikų mirtingumo statistika rodo šiek tiek palankesnes tendencijas. Po laikino augimo 2023 metais, kai mirė 83 vaikai nuo 1 iki 17 metų amžiaus, pastaraisiais metais skaičiai vėl mažėja. 2025 metais Lietuvoje mirė 64 šios amžiaus grupės vaikai.
Dažniausia vaikų mirties priežastis išlieka išoriniai veiksniai – jie sudarė beveik pusę visų atvejų. Antroje vietoje buvo piktybiniai navikai, trečioje – įgimtos formavimosi ydos.
Specialistai pabrėžia, kad mirtingumo statistika leidžia vertinti ilgalaikes visuomenės sveikatos tendencijas ir išryškina sritis, kuriose prevencija galėtų turėti didžiausią poveikį – širdies ir kraujagyslių ligų kontrolę, onkologinių ligų ankstyvą diagnostiką, psichikos sveikatą bei traumų prevenciją.
Išankstiniai duomenys parengti remiantis Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registro informacija. Higienos institutas taip pat atnaujino interaktyvią mirties priežasčių paieškos priemonę ir švieslentę „Mirties priežastys Lietuvoje“, kur pateikiama išsamesnė šalies ir savivaldybių statistika.