Sunkiai prognozuojamos ir nuo geopolitikos priklausomos degalų kainos verčia transporto parkus valdančias įmones ieškoti būdų mažinti priklausomybę nuo tradicinio kuro. Veiklos optimizavimas, alternatyvioji energija ir veiksmingesnis išteklių naudojimas tampa pagrindiniais įrankiais, padedančiais suvaldyti augančias sąnaudas. Tik kaip visa tai įgyvendinti sklandžiai?
Sąnaudų spaudimas – tik viena problemos dalis
Didelius lengvųjų automobilių ir lengvųjų komercinių transporto priemonių (LCV) parkus valdančios organizacijos susiduria su didėjančia administracine našta. Šimtai transporto priemonių, dar daugiau vairuotojų bei auganti elektromobilių dalis reiškia, kad kasdien tenka valdyti didelius informacijos srautus – nuo degalų sąnaudų iki techninės apžiūros terminų, sutarčių, baudų ir teisinių reikalavimų.
Skaitmeniniai įrankiai leidžia šiuos procesus automatizuoti. Sistemos gali nustatyti didėjančias sąnaudas, priminti apie artėjančias technines apžiūras, padėti administruoti Kelių eismo taisyklių pažeidimus ar užtikrinti sklandų dokumentų valdymą. Tai mažina administracinę naštą ir padeda išvengti žmogiškųjų klaidų.
„Viena didžiausių problemų šioje srityje išlieka duomenų fragmentacija. Skirtingi duomenys dažnai saugomi atskirose sistemose, todėl jų sujungimas ir analizė reikalauja papildomo laiko bei žmogiškųjų išteklių. Dėl to vis daugiau įmonių ieško sprendimų, leidžiančių centralizuoti transporto parko valdymą ir visą svarbiausią informaciją matyti vienoje vietoje. Tiesioginė duomenų perdavimo integracija su skirtingomis sistemomis veikia be žmogaus įsikišimo“, – pagrindines skaitmeninių paslaugų populiarėjimo priežastis nurodo Europoje pirmaujančios kelio paslaugų ir transakcijų platformos „DKV Mobility“ vadovas Baltijos šalyse Artūras Michejenko.
Gediminas Švaikauskas, UAB „Biseris“ transporto padalinio vadovas ir „Metų komercinio automobilio“ rinkimų komisijos narys, pastebi ir daugiau autoparko skaitmenizavimo privalumų.
„Tokių sistemų naudojimas yra neišvengiamas. Ne tik dėl administracijos poreikių, bet ir dėl vairuotojų. Tai kartu ir kontrolės mechanizmas. Vairuotojai, žinodami, kad įvairiais pjūviais prieinama važiavimo informacija (greitis, maršrutas, degalų sąnaudos, galimi nupylimai), elgiasi kitaip – tai juos drausmina“, – teigia pašnekovas.
Vis dėlto jis pabrėžia, kad svarbiausia – ne duomenų kiekis, o jų panaudojimas. „Galima praleisti daug laiko analizuojant sistemas, tačiau svarbu rasti atsakymus į konkrečius klausimus, kurie leidžia priimti sprendimus“, – sako G. Švaikauskas.
Perėjimas prie alternatyviosios energijos
Kartu su skaitmenizavimu transporto sektoriuje ryškėja ir kita svarbi tendencija – perėjimas prie alternatyviųjų energijos šaltinių. Elektromobiliai vis dažniau integruojami į įmonių parkus, tačiau tai kartu kelia naujų iššūkių. Atsiranda poreikis vienoje sistemoje stebėti tiek degalų, tiek elektros energijos sąnaudas, analizuoti vairavimo įpročius ir vertinti maršrutų efektyvumą.
Duomenų analizė leidžia įvertinti, kada vidaus degimo varikliu varomą automobilį verta keisti elektriniu ir taip sumažinti eksploatacijos išlaidas. Vis dėlto praktiškai tokie sprendimai priklauso nuo konkrečių maršrutų, infrastruktūros ir įmonės veiklos pobūdžio. G. Švaikauskas atkreipia dėmesį, kad elektrinėms transporto priemonėms, nors jos ir atrodo patraukliai, įsitvirtinti dar sekasi sunkiai.
„Prieš keletą metų buvo garsiai teigiančių, kad elektra varomos transporto priemonės pradės dominuoti. Padaugėjo lengvųjų elektromobilių, bet krovininių mikroautobusų segmente jų iki šiol nėra daug. Labiausiai dėl to, kad reikalingas didelis nuvažiuojamas atstumas“, – pažymi jis.
Nepaisant to, kad elektromobiliai kol kas dar nėra dominuojantys, rinkoje jiems jau siūlomi gerai išplėtoti sprendimai, palengvinantys kasdienę administravimo naštą.
„Nebereikia sudaryti sutarčių su skirtingais įkrovimo stotelių operatoriais. Vieną „DKV +Charge“ kortelę galima naudoti įkrovimo stotelėse ar degalinėse visoje Europoje. Iš esmės jos funkcionalumas toks pat kaip ir klasikinės degalų kortelės: mėnesio gale gaunama viena sąskaita. Taip pat galima matyti visus pakeliui esančius įkrovimo taškus, jungčių tipus ir krovimo galią, todėl tampa lengviau planuoti maršrutus“, – sako A. Michejenko.
Tokie sprendimai, pašnekovo teigimu, leidžia patogiau valdyti išlaidas ir veiksmingiau planuoti maršrutus, atsižvelgiant į įkrovimo infrastruktūrą.
Kada duomenys padeda taupyti?
Pašnekovai sutinka, kad šiandien didelę reikšmę įgyja gebėjimas valdyti mišrius transporto parkus, kuriuose naudojami ir vidaus degimo varikliais varomi automobiliai, ir elektromobiliai. Vieninga skirtingų energijos šaltinių apskaita leidžia tiksliau vertinti sąnaudas ir priimti pagrįstus sprendimus.
Ne mažiau svarbus ir vairuotojų koordinavimas. Įmonės turi užtikrinti, kad darbuotojai turėtų galiojančius dokumentus ir atitiktų visus reikalavimus. Skaitmeniniai sprendimai leidžia automatiškai sekti kvalifikacijos terminus, egzaminų datas ir kitus svarbius rodiklius, taip mažinant riziką ir administracinę naštą.
G. Švaikauskas neslepia, kad artimoje ateityje matomos galimybės labiau integruoti dirbtinį intelektą, kuris jau dabar įmonėje naudojamas tam tikroms ataskaitoms generuoti ir atlaisvina žmogiškuosius išteklius.
Papildomą spaudimą daro ir tvarumo reikalavimai. Įmonės privalo apskaityti bei teikti CO₂ emisijos ataskaitas pagal Europos Sąjungos reglamentus. Automatizuoti sprendimai leidžia šį procesą supaprastinti: duomenys registruojami automatiškai, o ataskaitos generuojamos be papildomų pastangų.
„Didžiausią vertę kuria duomenys – jie leidžia priimti pagrįstus sprendimus. Degalų rinkose vyrauja didelis neapibrėžtumas, kainos įvairiose šalyse nuolat kinta. Laiku gauta informacija tampa didžiausią vertę kuriančiu veiksniu. Svarbiausia – gebėti tuos duomenis išnaudoti ir rasti juose savo pranašumų“, – reziumuoja A. Michejenko.