Darbo rinka šiandien primena didelį stadioną – žaidėjų daug, ambicijų dar daugiau, tačiau į pagrindinę komandą patenka ne visi. Kas skiria tuos, kurie lieka tribūnose, nuo tų, kurie išbėga į aikštelę?
Taip šiandieninę darbo rinką apibūdina Irina Rušmanė, mokymų ir verslo konsultacijų įmonės „Grand Partners“ ugdymo partnerė. Anot jos, žmogaus patrauklumą darbo rinkoje lemia du pagrindiniai kriterijai – gebėjimas kurti vertę ir pakeičiamumo lygis.
Ekspertė dalijasi patarimais, kaip kryptingai siekti svajonių darbo, ir pristato keturių žingsnių planą, padedantį tapti nepakeičiamu savo srityje. I. Rušmanė įsitikinusi: „daug kas priklauso ne nuo talento, o nuo pirmųjų dvejų metų naujame darbe.“
Ką nori išgirsti darbdavys?
Kaip teigia I. Rušmanė, daugumos jaunų žmonių CV nedaug kuo skiriasi – tai baigtos studijos, trumpalaikė darbo, savanorystės patirtis. Tuomet kaip darbdaviui išsirinkti?
„Kadangi profesinė patirtis jaunystėje įprastai dar nėra labai iškalbinga, ypač svarbus tampa psichologinis kandidato kapitalas – jo atsparumas, gebėjimas veikti nesaugioje aplinkoje, kritinis mąstymas ir sprendimų priėmimas, streso, konfliktų valdymo kompetencijos. Puiku, jei turite šių gebėjimų ugdymą patvirtinančius pažymėjimus. Be to, moksliniai tyrimai rodo, kad jaunimas su aukštu psichologiniu kapitalu pasiekia svarbias karjeros aukštumas greičiau ir efektyviau nei tie, kurie turi tik technines žinias“, – dalinasi ugdymo ekspertė ir priduria, kad išskirtiniais tampa tie darbuotojai, kurie gali sėkmingai veikti ten, kur kiti palūžta.
Ji tęsia, jog darbdaviai vis dažniau atsigręžia į stabilumą, o ne entuziazmą, taigi, tai turėtų atsispindėti ir darbo pokalbio metu: „Ramus emocinis fonas yra geriau negu ypatinga iniciatyva net neišmanant, kokia yra organizacijos logika. Iš esmės, darbdaviui įdomu, ar jūs nesukelsite papildomų problemų, ar padėsite spręsti esamas ir kaip greitai pradėsite kurti vertę bei atsipirksite. Žinant tai, bene dažniausiai pasitaikantį klausimą „kiek mokėsite?“ siūlyčiau pakeisti į „ką jums skauda?“ ir sužinoti, kokias didžiausias problemas šioje pozicijoje turėsite spręsti.“
Ekspertė neslepia, kad atlyginimo klausimas yra išties reikšmingas, tačiau svarbu parodyti ir savo racionalumą. Ji pateikia pavyzdį, jog klausimas „kokių rezultatų turėčiau pasiekti per pirmus 6–12 mėnesių, kad mano atlygis būtų peržiūrėtas?“ gali pademonstruoti, kad mąstote toliaregiškai – ne tik iki pirmo darbo užmokesčio. Be to, tai būdas parodyti, jog suprantate ryšį tarp vertės ir pinigų bei norite aiškiai žinoti sau keliamus kriterijus.
„Atsimenu vieną atvejį savo karjeroje, kuomet kandidatas po darbo pokalbio parašė man laišką, kuriame išdėstė, ką suprato apie poziciją, ką norėtų išmokti, kokią galimą naudą įžvelgia. Nebijokite paprašyti kontaktų ir žengti tokį papildomą žingsnį, nes jis gali palikti įspūdį ir išskirti jus iš kitų“, – pataria I. Rušmanė.
Karjera auga tyliai
Jei jums jau pavyko gauti svajonių darbą, anot I. Rušmanės, reikia maždaug dvejų metų, kad jame padarytumėte karjerą.
„Darbo rinkoje kartais nutinka stebuklų. Žmonės atsiduria tinkamoje vietoje, tinkamu metu ir jų kelias staiga sutrumpėja. Tokios istorijos traukia dėmesį, įkvepia ir kartais sukuria įspūdį, kad karjera gali keistis akimirksniu. Tačiau stebuklai turi vieną savybę – jie nepaklūsta taisyklėms, taigi, jų neįmanoma suplanuoti, paspartinti ar pakartoti, – pastebi I. Rušmanė. – Didžioji dalis karjerų auga tyliai. Iš šalies tai dažnai atrodo neįspūdingai, o kartais – net per lėtai, tačiau būtent šis procesas sukuria tai, ko nesukuria nei sėkmė, nei drąsa – tai pasirinkimo laisvę.“
Jos teigimu, neretai pasitaiko, kad ieškodami svajonių darbo, kuriame galėtų iškart priiminėti sprendimus, jauni žmonės praleidžia pusę metų ar metus, po kelis mėnesius padirba skirtingose įmonėse. „Kadangi kelionė iki stabilumo trunka apie 24 mėnesius, per šį laiką galima nueiti pusę kelio link savo norimos karjeros ir siekiamo užmokesčio, pradedant nuo pradžių“, – įsitikinusi I. Rušmanė.
Tapkite tokiu, su kuriuo ramu
„O kokia ta pradžia? Gavus naują darbą, pirmo pusmečio užduotis yra tapti patikimu. Kaip tai padaryti? Stebėti, matyti, užduoti klausimus, kaip priimami sprendimai, koks yra darbo procesas, rodyti iniciatyvą pažinime. Žinoma, viską daryti su ramybe ir pagarba. Pradedant dirbti tikrai nereikia plėšytis marškinius ir šaukti, kad žinote geriausiai. Priešingai – reikia suprasti, kad pradžioje svarbiausia išmokti ir netrukdyti komandai“, – aiškina I. Rušmanė.
Anot jos, šiame etape itin svarbus ir įmonės indėlis: „Yra organizacijų, kurios išties skiria daug dėmesio naujų darbuotojų integracijai. Nepaisant to, jauni žmonės dažnai vis tiek jaučiasi labai nesaugiai ir tai yra natūralu, nes dar daug kas nežinoma. Čia padėti gali mentoriai, tačiau bet kokiu atveju, būtina sėkmės sąlyga – darbuotojo noras pažinti.“
Laikas būti naudingam
Antroji užduotis, kuri turi būti įgyvendinta nuo 6 iki 12 mėnesių, – tapti naudingu. Kitaip tariant, gebėti atlikti pagrindines savo funkcijas kokybiškai ir gerai, nevėluoti, nemeluoti, suvokti savo aplinkos logiką.
„Antrą pusmetį darbe reikia pradėti demonstruoti rezultatą, savo funkcijos efektyvumą. Tai tinkamas laikas pradėti galvoti ir apie aukštesnio rezultato negu kiti demonstravimą. Apsvarstyti, kokias funkcijas aš galiu pagerinti savo darbo vietoje? Su kokia iniciatyva aš galiu ateiti? Ar yra ką optimizuoti? Įprotis bent kartą per mėnesį, o dar geriau per savaitę, pagalvoti, ar yra vietos minimaliam pokyčiui, efektyvinančiam darbą man, kolegoms ar visai organizacijai, gali virsti iniciatyva, įrodančia jūsų naudingumą“, – pažymi ugdymo partnerė.
Tapkite problemų sprendėju
Trečiasis žingsnis karjeros kelyje – tapti problemų sprendėju. I. Rušmanės tvirtinimu, darbdaviai dažniausiai nenori mokėti pinigų už darymą – jiems reikia žmogaus, padėsiančio spręsti esmines problemas. Konkurencingas darbuotojas yra tas, kurio nereikia tikrinti, kuris pats parodo iniciatyvą, dėl kurio nereikės nuolatos spręsti konfliktinių situacijų ir taisyti elementarias klaidas.
„Įmonėje išdirbus metus, ateina laikas ne klausti, ką ir kaip daryti, o pačiam atsakyti ir mokytis problemų sprendimo metodologijų. Galimybių tam yra daugybė – nuo interneto iki klasikinės literatūros ar vadovo pagalbos. Laikui bėgant turėtume pradėti demonstruoti iniciatyvą, auginti savarankiškumą ir rodyti brandą“, – aiškina ekspertė.
Ji pabrėžia, kad šiame etape yra labai svarbus grįžtamasis ryšys: „Būtinai su kolegomis bei vadovu aptarkite, kas jums geriausiai sekasi, kur verta pasistengti. Ir vėlgi – visuomet svarbu elgtis pagarbiai.“
Rezultatas – derybinė galia
„Pusantrų metų užtenka, kad sukurtumėte atsakingo, patikimo, kompetentingo darbuotojo reputaciją. Jei tai pavyko, nuo 18 iki 24 mėnesių pamatysite, kad įgaunate derybinę galią. Ką tai reiškia? Galite pastebėti, kad vadovai vis dažniau ateina pasitarti, jums siūlo spręsti sudėtingesnes problemas įtraukiant ir kitus darbuotojus ir, svarbiausia jūs gaunate vis daugiau autonominės galios savarankiškai priimti sprendimus“, – pristato I. Rušmanė.
„Kai matome žmogų, kuris savarankiškai sprendžia problemas, kaip manote, koks kitas žingsnis? Tada žmogus yra paruoštas užimti vadovaujančias pareigas. Tačiau verta nepamiršti ir horizontalios karjeros, kuri jaunam žmogui dažnai yra vis patrauklesnė nei vertikali. Nebūtina tapti vadovu, kad gautum daugiau autonomijos, derybinės galios ir taptum autoritetu“, – pažymi ekspertė.
I.Rušmanė apibendrina, jog rinkoje visada bus vietos tiems, kurie vykdo jiems pavestas užduotis, bet daugiau uždirbs tie, kurie kuria vertę ir prisiima atsakomybę už problemų sprendimą.
„Logika paprasta – kol vienas nori didesnio atlyginimo, kitas nori tapti naudingesnis organizacijai. Jeigu savo kelionę darbe pradėsite siekdami ne daugiau uždirbti, o sukurti daugiau vertės, per pirmus dvejus metus be jokios abejonės tapsite geidžiamu darbuotoju arba vadovu. Kol vienas nori atkąsti gabalą pyrago, kitas klausia, kaip tą pyragą iškepti, o šių dviejų požiūrių skirtumas gali puikiai pasimatyti jau per pirmą darbo pokalbį“, – tikina „Grand Partners“ ugdymo partnerė.
Ji užbaigia, kad gali nutikti ir stebuklų, tačiau bet kuriuo atveju, laikas, praleistas kuriant vertę, nebūna prarastas, ir dažniausiai yra stabilesnis pagrindas, nei bet kuri sėkmės istorija.