Prasidėjusi pūga ar lijundra kaskart reiškia kone identišką scenarijų – paralyžiuotas gatves, masines avarijas ir tūkstantinius nuostolius. Kodėl žiemos egzaminas vairuotojams vis dar sunkiai įveikiamas iššūkis? Sertifikuotas ekovairavimo instruktorius Artūras Pakėnas pabrėžia – kalti ne staiga išgaravę vairavimo įgūdžiai, o faktas, kad jų tiesiog nepakanka: „Pamiršti galima tik tai, ką mokėjai. Valdyti automobilio ekstremaliomis oro sąlygomis daugumos lietuvių niekas niekada nemokė.”
Kelyje pasigenda sąmoningumo
Dalis vairuotojų, realiai įvertinę savo įgūdžius, žiemą prie vairo apskritai nesėda – ne veltui kiemuose matyti nemažai apsnigtų automobilių. Kita grupė – vairuotojai, kurie net ir po oficialių įspėjimų apie sudėtingas eismo sąlygas kelyje elgiasi taip pat kaip vasarą.
„Nuolat girdime priminimus: pasilikti didesnį nei įprasta atstumą iki kito automobilio, važiuoti tolygiai, saugiu greičiu, be reikalo nesirikiuoti, nerizikuoti įsibėgėjant, sukant ar stabdant. Ką matome realybėje? Vairuotojai nesilaiko saugaus atstumo, nerodydami posūkio signalo manevruoja iš vienos juostos į kitą, rikiuojasi prieš pat kitą automobilį, o tuomet – staiga stabdo. Dėl tokių įpročių dešimtys smulkių eismo įvykių, paralyžiuojančių miestą, neturėtų stebinti”, – kalbėjo A. Pakėnas.
Pašnekovo žodžiais, vairuotojai savo įpročius ir vairavimo stilių iš vasaros į žiemos turėtų pakeisti ne prasidėjus pirmajai pūgai, o dar tą dieną, kai vasarinės padangos pakeičiamos į žiemines.
Kada prireikia pagalbos?
Mindaugas Balinskas, ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group” Žalų departamento vadovas, pritaria, jog žiemą vairuotojai dažnai pervertina savo galimybes. Nepasirinkę saugaus greičio bei nesilaikydami pakankamo atstumo nuo kito automobilio, nespėja sustabdyti ir į jį atsitrenkia. Taip pat pasitaiko atvejų, kai posūkyje automobilis išslysta iš vairavimo trajektorijos ir atsitrenkia į bortelį, slysta kiemuose ar nuvažiuoja nuo kelio. Dėl šių priežasčių žiemą registruojama maždaug 25 proc. daugiau žalų, lyginant su rudens ar pavasario sezonais.
Šaltuoju metų laiku išauga ne tik eismo įvykių skaičius, bet ir techninės pagalbos kelyje aktualumas. Kaip rodo „Compensa Vienna Insurance Group” statistika, dažniausiai – net 70 proc. atvejų – techninės pagalbos kelyje vairuotojams prireikia po gedimo, kai automobilį reikia transportuoti iki serviso. Maždaug 15 proc. atvejų – užvedant automobilį (dažniausiai – išsikrovus akumuliatoriui), o 10 proc. – transportuoti jį po eismo įvykio.
Nors techninė pagalba tampa neatsiejama draudimo dalimi, dalis vairuotojų vis dar bando automobilį gelbėti patys, taip komplikuodami situaciją. Pavyzdžiui, be profesionalų pagalbos bandant išjudinti pusnyje įstrigusį automobilį, šis nuslysta ir atsitrenkia į greta stovinčią transporto priemonę. Panašiais atvejais žalos gali siekti ir kelis tūkstančius eurų.
Ekspertas primena, jog vairuotojams labai svarbu iš anksto išsiaiškinti, kokios draudimo paslaugos ir kokiomis sąlygomis jiems priklauso, pavyzdžiui, ar bus suteikta pagalba dažniausiu – gedimo – atveju. Taip pat – turėti reikiamus kontaktus, kad, prireikus pagalbos, ji būtų lengvai pasiekiama.
Po eismo įvykio būtina nepamiršti susirinkti įrodymus t. y. nufotografuoti eismo įvykio vietą, transporto priemones, kelio ženklus, dangos būklę ir kitus svarbius objektus.
Nesusitvarko su emocijomis?
A. Pakėnas pastebi, jog jei vairuotojas nesilaiko saugaus atstumo ir blaškosi kelyje, jo dėmesys dažnai būna sutelktas ne į vairavimą, o į pašalinę veiklą.
„Neatsakingas ar net agresyvus vairavimas bei saugaus greičio ignoravimas žiemą kelia realų pavojų gyvybei. Deja, sąmoningumas kelyje neatsiranda vos iškritus sniegui. Jei vieni vairuotojai gatvėmis juda lėčiau ir apgalvoja manevrus, tai kiti savo įpročių keisti neketina, maža to – lieja tulžį prie vairo ar internete: „nemoka važiuoti”, „važiuok greičiau”. Kas tie nekantriausieji? Dažniausiai tie, kurie vėliau tampa eismo įvykių sukėlėjais. Jie nesusitvarko su emocijomis ir bando diktuoti agresyvią vairavimo kultūrą, nors pavyzdį turėtų rodyti ramesni ir atsakingesni eismo dalyviai”, – sakė instruktorius.
Pasak vairavimo instruktoriaus, dar viena klaida žiemą – vadovautis pasenusiomis technikomis vairuojant šiuolaikinius automobilius.
Eksperto patarimai vairuojantiems žiemą
- Pamirškite „pulsuojantį” stabdymą. Šis metodas buvo skirtas automobiliams be stabdžių antiblokavimo sistemos (ABS). Vairuojant po 2010 m. pagamintą automobilį stabdyti reikia vienu stipriu paspaudimu. Neišsigąskite pedalo vibracijos – tai ženklas, kad sistema veikia.
- Dažnai automobilis slysta minimaliai, o jį suvaldyti padeda stabilumo programa (ESP). Svarbu išlaikyti ramybę – staigūs vairo pasukimai ar desperatiškas stabdymas tik išbalansuoja transporto priemonę.
- Jei veikia ESP ir praslydimo kontrolės sistemos, jos automatiškai riboja variklio galią tol, kol automobilis negrįžta į stabilią padėtį. Slystant spausti greičio pedalą – beprasmiška.
- Jei posūkyje sumirksėjo slystančio automobilio simbolis, vadinasi, išmaniosios sistemos sėkmingai suvaldė mikroslystelėjimą. Jūsų užduotis – nedaryti jokių staigių judesių.
- Vairavimas slidžiame kelyje ir transporto priemonės suvaldymas ekstremaliose situacijose yra specialieji įgūdžiai, kurie turėtų būti lavinami nuolat.