Pasaulio lietuviai kuria muzikinį vaizdo klipą, kuris neturi pabaigos. Jis bus nuolat pildomas naujais balsais ir vaizdais iš skirtingų planetos vietų. Šio sumanymo autorius – kompozitorius, Lietuvos teatro ir muzikos akademijos docentas Gediminas Zujus.
Kūryba – motyvacija veikti
Unikalaus sumanymo autorius yra žinomas ne tik kaip muzikos filmams kūrėjas, bet ir kaip žmogus, jau daugelį metų telkiantis pasaulio lietuvius bendriems kūrybiniams projektams. Jo naujasis darbas „Būkime kartu“ gimė iš paprastos, bet šiandien itin jautrios minties: karo akivaizdoje vienybė tampa ne šūkiu, o būtinybe. Pasak G. Zujus, būtent dabar svarbu ne stebėti, o veikti – jungtis, kurti ir kalbėti vienu balsu.
Prie šio projekto jungiasi lietuviai ir lietuviškų šaknų turintys žmonės, kuriems svarbu išlikti kartu, net kai juos skiria tūkstančiai kilometrų. Taip pat – skirtingų kartų ir patirčių menininkai: pavyzdžiui, dainininkė Veronika Povilionienė savo vaizdo įrašą projektui nufilmavo gydydamasi ligoninėje, o saksofonininkas Petras Vyšniauskas prie muzikos prisijungė nepaisydamas savo intensyvaus kūrybinio grafiko.
„Šis projektas man svarbus tuo, kad jis parodo, kaip plačiai pasaulyje yra išsibarsčiusi Lietuva ir kaip stipriai žmonės nori išlikti kartu. Prie dainos „Būkime kartu“ prisijungė solistai ir chorai iš keturių žemynų – nuo Australijos ir Naujosios Zelandijos iki Europos, Amerikos ir Artimųjų Rytų. Kai matai, kad žmonės įrašo savo balsus namuose, bendruomenėse ar net ligoninėje, kaip tai padarė V. Povilionienė, supranti, jog tai ne tik muzikinis projektas. Tai gyvas ryšys, kuriame dalyvauja visi – nepriklausomai nuo atstumo ar aplinkybių“, – sako G. Zujus.
Naujausiame dainos projekte būti kartu kviečia 33 solistai, 5 lituanistinių mokyklų bei bendruomenių chorai iš 13 pasaulio šalių. Daugiausiai atlikėjų, net 22 – iš Australijos – Perto, Adelaidės, Brisbeno ir Sidnėjaus, bei Naujosios Zelandijos, Oklando. Dalyvavo ir lietuviai iš Dubajaus, JAV, Jungtinės Karalystės, Italijos, Nyderlandų, Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Vokietijos, Liuksemburgo ir Ispanijos.
Sėkmės raktas – išeivijos lietuviai
Projekto sėkmei, pasak G. Zujaus, didžiulę įtaką padarė beveik 40 metų Australijoje gyvenanti Gražina Pranauskienė. Jos pačios indėlis į lietuviškos kultūros puoselėjimą Australijoje yra reikšmingas ir ilgametis. Nuo pat atvykimo į Australiją XX amžiaus pabaigoje ji aktyviai dalyvavo lietuvių bendruomenės veikloje, vadovavo chorams, dirbo su vaikais, kūrė ir koordinavo muzikinius projektus, dalyvavo pasaulio lietuvių dainų šventėse, rašė apie kultūrinius renginius bei vykdė akademinius tyrimus, skirtus lietuvių tapatybei diasporoje.
„Nepaisydami laiko skirtumo, dirbome išsijuosę, kad susapnuotas Gedimino sapnas virstų tikrove. Pirmiausiai kartu sukūrėme „Būkime kartu“ dainos žodžius, o tada skubiai ieškojau
instrumentalistų, kad pagyvintų Gedimino kuriamą akompanimentą. Toks pasaulinis projektas per vaizdajuostėje atkurtą kosminę erdvę sujungė ne tik vaikus, paauglius, bet ir suaugusius. Jame iš Adelaidės sudalyvavo suaugusių choras „Lituania“! Valio Gediminui, valio!“, – projektu džiaugiasi G. Pranauskienė.
Projekto poveikį ypač ryškiai jaučia ir užsienyje gyvenančios lietuvių bendruomenės. Perto lietuvių bendruomenės pirmininkė Jūratė Kušeliauskienė sako, kad šis projektas jų vaikams atvėrė visai kitokią Lietuvą. Anot jos, iki šiol Lietuva jiems buvo tėvų ir senelių gimtinė, vieta, į kurią atvykstama aplankyti artimųjų ir praleisti laiką šeimos rate.
„Dabar vaikai Lietuvą atranda patys – per kūrybą. Tai jau visai kitas ryšio lygmuo“, – sako J. Kušeliauskienė.
Be pabaigos
Pasaulio lietuvius vienijantys kultūriniai projektai, pasak pašnekovų, neretai gimsta iš asmeninių susitikimų, bendrų patirčių ir ilgamečio nuoseklaus darbo. Docentas G. Zujus sako, kad „Būkime kartu“ vaizdo klipas sąmoningai kuriamas kaip gyvas projektas, kuris niekada nebus galutinai užbaigtas.
„Į jį organiškai įsilies nauji dalyviai, atstovaujantys skirtingas meno kryptis ir gyvenantys įvairiose pasaulio vietose. Šiuo metu paskelbta pirmoji vaizdo klipo versija, tačiau gavus naujų vaizdo įrašų, kurie gali būti nufilmuoti ir paprastomis namų sąlygomis telefonu, klipas bus nuolat papildomas. Tokia idėja leidžia projekte dalyvauti ne tik profesionalams, bet ir bendruomenėms, šeimoms, vaikams bei jaunimui“, – sako kompozitorius, pridurdamas, kad jį kuriant talkino ir Vilniaus kolegijos bendruomenė.
Šis muzikinis sumanymas nėra atsitiktinis. Jis natūraliai išaugo iš daugelį metų trunkančios veiklos, kurią G. Zujus kryptingai plėtoja, siekdamas stiprinti pasaulio lietuvių ryšį su lietuviška kultūra. Jau 17 metų jis kasmet organizuoja kūrybines pasaulio lietuvių jaunimo stovyklas Rumšiškėse, Lietuvos etnografijos muziejaus erdvėje. Šiose stovyklose susitinka lietuvių kilmės jaunuoliai iš įvairių pasaulio šalių, drauge lavinantys vokalo, šokio ir vaidybos įgūdžius bei per meną atrandantys savo santykį su Lietuva.
Peržengė Europos ribas
Pastaraisiais metais šios iniciatyvos peržengė Europos ribas. Pernai kūrybinės dirbtuvės buvo rengiamos Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje, kur G. Zujus kartu su Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) Švietimo komisijos pirmininke Alvija Černiauskaite keliavo po miestus, susitiko su vietos lietuvių bendruomenėmis, dainavo, muzikavo ir kūrė Lietuvai skirtus meninius projektus.
„Neabejojame, kad šios kelionės rezultatai netruko pasireikšti ir Lietuvoje. Praėjusią vasarą Rumšiškėse vykusioje jaunimo kūrybinėje stovykloje dalyvavo ne tik lietuviai iš įvairių Europos šalių, bet ir specialiai į ją atvykusios lietuvės iš Australijos – Perto ir Sidnėjaus. Toje pačioje stovykloje vokalo, šokio ir vaidybos gebėjimus lavino jaunuoliai, turintys lietuviškų šaknų ir gyvenantys Jungtinėse Amerikos Valstijose, Jamaikoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Didžiojoje Britanijoje, Nyderlanduose, Malyje, Airijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Kūrybinį procesą vainikavo miuziklas „Kelyje į laisvę“, tapęs muzikinė kelione per svarbiausius Lietuvos istorijos laikotarpius nuo 1918 iki 1990 metų“, – pasakoja G. Zujus.
Pasaulio lietuvių įtraukimas į bendrus kultūrinius procesus tęsėsi ir prieš kelis mėnesius Kaune vykusiame festivalyje „Šančiai Inn Jazz“, už kurio palaikymą organizatoriai dėkoja mikrorajono bendruomenei. Šio festivalio scenoje pasirodė ne tik žinomi Lietuvos džiazo muzikantai, bet ir talentingas lietuvių išeivijos jaunimas. Prie projekto prisijungė ir Naujojoje Zelandijoje gyvenanti dainininkė Inora Flowers.