Europos Sąjunga šiuo metu importuoja daugiau nei 90 proc. kritinių žaliavų, tokių kaip nikelis, litis ir kobaltas, nors jomis galėtų apsirūpinti savarankiškai. Vien tik 2024 metais į Lietuvos rinką buvo įvežta daugiau nei 200 tūkst. transporto priemonių, o elektrinio transporto parkas auga 30–40 proc. per metus. Perdirbus vos vieną automobilį galima atgauti 1,5 tonos vertingų žaliavų: plieno, vario, aliuminio, netgi retųjų metalų. Taigi, nesvarbu, ar keičiate vieną automobilio detalę, ar seną transporto priemonę nauja, svarbiausia taisyklė – ją perduoti teisėtiems atliekų tvarkytojams.
Vietoje taršos – vertinga žaliava
„Lietuva kasmet praranda tūkstančius tonų žaliavų, kurios, užuot panaudotos naujų gaminių gamybai, atsiduria sąvartynuose arba būna sudeginamos. Oficialūs atliekų tvarkytojai pasirūpina, kad kuo daugiau automobilių dalių būtų perdirbtos ar pakartotinai panaudotos, o vertingos žaliavos – atgautos. Tai leidžia sumažinti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių poveikį aplinkai ir taupyti gamtos išteklius”, – paaiškino Gamintojų ir importuotojų asociacijos direktorė Asta Pakštaitė-Marcinkienė.
Kuo virsta eksploatuoti netinkamos transporto priemonės dalys?
Panaudota alyva
Į Lietuvos rinką per metus įvežama apie 20 tūkst. tonų alyvos, iš kurios atliekų gaminama bazinė alyva, reikalinga tepalinei ir hidraulinei alyvai pagaminti. Kartu atskiriamas gazolis ir bitumas, kurie taip pat naudojami naujiems gaminiams gaminti.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, vien 2023 m. Lietuvos vidaus rinkai buvo patiekta daugiau kaip 26 tūkst. tonų alyvos, o surinkta ir perdirbta 33 proc., skaičiuojant nuo patiekto kiekio.
Iki šiol didelė panaudotos alyvos dalis neteisėtai sudeginama, ja šildomos patalpos. Sena alyva taip pat neteisėtai impregnuojamos tvoros, pavėsinės ir kitokie statiniai iš medžio.
Naudotoje automobilių alyvoje yra švino, kadmio, arseno, todėl ji yra laikoma vienu iš pavojingiausių taršos šaltinių – vos vienas litras alyvos gali užteršti milijoną litrų vandens ir didžiulius žemės plotus.
Plastikas
Automobilių pramonėje naudojama vis daugiau plastiko – žibintams, prietaisų skydeliams, buferiams, bakams, sėdynėms ir kitoms dalims. Viename automobilyje jo gali būti apie 150 kg. Nemažai plastiko atliekų vis dar atsiduria pakelėse, miškuose, nors jas galima perdirbti ir panaudoti kitų gaminių gamybai ar energijai išgauti.
Stiklas
Automobilių stiklą galima remontuoti ir panaudoti kitai transporto priemonei arba perdirbti. Perdirbtas stiklas naudojamas stiklo pluošto izoliacijai, betono blokelių, stiklinių butelių ir kitų gaminių gamyboje.
Padangos
2024 metais į Lietuvos rinką patiekta 12 tūkst. tonų lengvųjų ir 13 tūkst. tonų sunkiųjų padangų. Iš 1 tūkst. padangų galima atgauti 150 kg plieno, kurį būtų galima panaudoti automobilių dalims gaminti.
Iš perdirbtų padangų gaunama guma (granulės) naudojama sporto aikštynų ar žaidimų aikštelių guminėms dangoms. Iš gumos granulių gaminama bituminė stogų danga ar automobilių statymo apsauginiai kuoleliai bei kiti gaminiai.
Filtrai
2024 metais į Lietuvos rinką buvo įvežta daugiau nei 1 tūkst. tonų automobilių tepalų, kuro ir oro filtrų. Kuro ir tepalų filtruose yra ne tik metalo, bet ir alyvos, oro filtruose – plastiko ir filtruojančios medžiagos. Perdirbus 1 toną filtrų, galima atgauti 500 kg metalo – tiek, kiek reikalinga 5 tūkst. konservų dėžučių pagaminti.
Amortizatoriai
2024 metais į Lietuvos rinką patiekta 719 tonų amortizatorių. Iš 1 tonos amortizatorių būtų galima atgauti 900 kg plieno, kuris galėtų atstoti 1,2 t geležies rūdos.
Automobilių tepaliniai ir dujiniai amortizatoriai pavojingoms atliekoms priskiriami dėl juose esančios alyvos. Atliekų tvarkymo įmonės specialia įranga pašalina alyvą iš senų amortizatorių.
Akumuliatoriai
Lietuvoje perdirbamos švino ir elektromobilių baterijos. Beveik 100 proc. jų sudedamųjų dalių, įskaitant šviną, plastiką ir rūgštį, gali būti panaudotos naujiems akumuliatoriams gaminti.
Iš elektromobilių pašalintos ličio baterijos vis dar gali išlaikyti 70–80 proc. pradinės talpos, todėl gali būti panaudotos kaip energijos saugyklos namams ar pramonei.
Pakartotinai panaudoti netinkamos baterijos yra perdirbamos ir iš jų išgaunamos vertingos medžiagos – kobaltas, litis, nikelis.
„Senų elektromobilių baterijų perdirbimas – sudėtingas, tačiau labai svarbus procesas. Be to, gyvavimo ciklą baigusios baterijos vertingos ne tik dėl jose esančių medžiagų, bet ir dėl dar pajėgių celių, iš kurių galima pagaminti energijos kaupiklius. Jie taps vis svarbesni, nes tvariai ir efektyviai aprūpinti energija reikės vis daugiau įvairių prietaisų, pastatų ir pan. Tad dėl to gali atsirasti naujų galimybių verslui plėtoti idėjas, susijusias su alternatyviais energijos šaltiniais, energijos kaupimu ir saugojimu”, – teigia A. Pakštaitė-Marcinkienė.
Stabdžių ir aušinamieji skysčiai
Stabdžių ir aušinamuosiuose skysčiuose yra labai pavojingų cheminių medžiagų, todėl labai svarbu susidariusias atliekas surinkti atskirai ir saugiai sutvarkyti.
Katalizatoriai
Automobilių katalizatoriai yra brangi antrinė žaliava, nes jų viduje yra brangiųjų metalų: aukso, platinos, paladžio.
Freonai
Freonas kelia pavojų aplinkai tuomet, kai patenka į orą, pavyzdžiui, dėl transporto priemonės kondicionavimo sistemos gedimo ir jos pralaidumo. Freonui iš kondicionierių ištraukti būtina speciali įranga, todėl patiems ardyti automobilių kondicionierius (taip pat ir buitinius) draudžiama. Netinkami naudojimui freonai specialiose gamyklose suskaldomi iki aplinkai nekenksmingų cheminių jungčių.
Generatoriai, starteriai, elektriniai varikliai ir kt.
Šias dalis dažnai galima prikelti naujam gyvenimui, jei to padaryti neįmanoma – perdirbti.
Automobilių gumos ir laidai
Automobilių guminėms žarnoms kilimėliams laidams – ne vieta komunalinių atliekų konteineriuose. Perdirbta guma dažnai naudojama naujų automobilių kilimėlių gamybai.
Atliekų tvarkytojai nuo automobilių laidų atskiria plastiką ir metalą. Taigi, šios atliekos irgi perdirbamos.
Kur priduoti automobilių atliekas?
Įvairias automobilių atliekas gyventojai gali perduoti teisę tokias atliekas tvarkyti turinčiam atliekų tvarkytojui. Jas taip pat galima palikti autoservisuose, jei naudojamasi jų paslaugomis, arba nuvežti į savivaldybių stambiagabaričių atliekų aikšteles.
Pagal Europos Sąjungos direktyvą, kuri galioja ir Lietuvai, 95 proc. senų automobilių atliekų turi būti panaudotos, pakartotinai panaudotos arba perdirbtos, ir tik 5 proc. šių atliekų gali būti teisėtai pašalinamos. Teisėtai veikiantys transporto priemonių ardytojai ar servisai visas jų veikloje susidarančias atliekas taip pat rūšiuoja ir perduoda licencijuotiems atliekų tvarkytojams, kurie ir pasirūpina tinkamu atliekų pakartotiniu panaudojimu, perdirbimu arba šalinimu.
Informaciją apie savo veiklą aplinkosaugai deklaravusius autoservisus galima rasti www.atliekos.lt, o tinklapyje www.autotvarkymas.lt – informaciją, kur kreiptis dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (ENTP) paėmimo bei pranešti apie bendro naudojimo erdvėse paliktas ENTP bei nelegalius transporto priemonių ardytojus.