Net ir mobilizacijos ar karo metu šalies gyvenimas negali sustoti, o svarbiausios valstybės funkcijos turi būti tęsiamos. Tai: būtinųjų gyventojų poreikių tenkinimas, valstybės valdymas ir savivaldybių institucijų veikla, ekonomikos ir civilinės infrastruktūros funkcionavimas, vidaus saugumas, tarptautinė veikla ir valstybės gynyba. Už šių funkcijų užtikrinimą atsakingos ne tik valstybės ir savivaldybių institucijos, bet ir įvairios įmonės, įstaigos bei organizacijos. Kai kurios jų mobilizacijos ar karo atveju taptų kritiškai svarbios nuo jų priklauso energijos tiekimas, susisiekimas, IT infrastruktūra, sveikatos paslaugos, maisto tiekimas ir kitos gyvybiškai būtinos funkcijos. Todėl kiekvienai institucijai, įmonei ir įstaigai svarbu žinoti savo vaidmenį mobilizacijos sistemoje ir tinkamai tam pasirengti.
Mobilizacijos planavimas Lietuvoje vykdomas per civilines mobilizacijos institucijas (CMI) ministerijas, savivaldybes ir kitas viešojo sektoriaus įstaigas. Jos rengia mobilizacijos planus, koordinuoja mobilizacinių užduočių vykdymą ir, prireikus, bendradarbiauja su pavaldžiomis įstaigomis, privačiu sektoriumi, nevyriausybinėmis organizacijomis bei kitais partneriais.
Į mobilizacijos sistemą yra įtraukiamos ir privačios įmonės, ypač tos, kurios turi sutartinius ryšius su CMI ar jų pavaldžiais subjektais. Tokios įmonės tampa mobilizaciniais ūkio subjektais valstybės partneriais, įsipareigojančiais mobilizacijos metu užtikrinti svarbių paslaugų ar prekių tiekimą. Tam, kad galėtų įgyvendinti šiuos įsipareigojimus ir užtikrinti savo veiklos tęstinumą mobilizacijos metu, šios įmonės turi iš anksto pasirengti. Viena iš pasirengimo priemonių civilinio mobilizacinio personalo rezervo (CMPR) sudarymas.
Nesvarbu, ar įmonė teikia elektros energiją, IT paslaugas, ar rūpinasi logistika mobilizacijos atveju ši veikla gali būti gyvybiškai svarbi. Straipsnyje pateikiame pagrindinę informaciją, kurią svarbu žinoti jau dabar, ir atsakome į dažniausiai įmonių, įstaigų ir institucijų užduodamus klausimus.
Atsakymai į 9 dažniausiai įmonių, įstaigų ir institucijų užduodamus klausimus
Kas yra civilinė mobilizacijos institucija (CMI) ir koks jos vaidmuo mobilizacijos sistemoje?
Civilinė mobilizacijos institucijos (CMI) tai ministerijos, savivaldybių administracijos, kitos valstybės institucijos ir įstaigos, kurioms Vyriausybė yra paskyrusi valstybines mobilizacines arba priimančiosios šalies paramos teikimo užduotis. CMI yra atsakingos už savo mobilizacijos planų rengimą, jų koordinavimą ir įgyvendinimą. Jos taip pat užtikrina svarbiausių paslaugų teikimą, infrastruktūros veikimą ir bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis, privačiu sektoriumi ar net užsienio partneriais.
Esant poreikiui, jos taip pat gali prisidėti prie ginkluotųjų pajėgų aprūpinimo būtinomis prekėmis ar paslaugomis.
Ką apima civilinių mobilizacijos institucijų (CMI) mobilizacijos planai ir kaip juose dalyvauja ūkio subjektai?
Civilinių mobilizacijos institucijų rengiamuose mobilizacijos planuose numatomi konkretūs veiksmai ir priemonės, kurie bus atliekami mobilizacijos ar karo metu įgyvendinant valstybines mobilizacines užduotis. Šiuose planuose taip pat numatomi reikalingi materialiniai ir žmogiškieji ištekliai bei veiksmai, kaip jie bus surenkami, paskirstomi ir panaudojami. Visa tai daroma tam, kad mobilizacijos ar karo metu būtų užtikrintas gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų vykdymas: Valstybės valdymas ir savivaldybių institucijų veikla, ekonomikos ir civilinės infrastruktūros funkcionavimas, gyventojų būtinųjų poreikių tenkinimas, vidaus saugumas, tarptautinė veikla ir valstybės gynyba.
Į šiuos planus įtraukiamos ne tik pačios CMI, bet ir, susiderinus tarpusavyje, joms pavaldūs subjektai bei tie ūkio subjektai, su kuriais bendradarbiaujama pagal sutartinius įsipareigojimus. Kiekvieno subjekto vaidmuo mobilizacijos plane apibrėžiamas atsižvelgiant į jo veiklos sritį ir svarbą konkrečių mobilizacinių užduočių vykdymui.
Pavyzdžiui, IT įmonė, kuri prižiūri valstybinės institucijos duomenų centrą ar elektroninių paslaugų veikimą, gali būti įtraukta į mobilizacijos planą kaip kritinė grandis informacinių sistemų palaikymui. Tokios įmonės veikla turėtų nenutrūkti ir būtų tęsima net ir tuo metu, kai šalyje paskelbta mobilizacija. Ji turi užtikrinti, kad sistemos veiktų nepertraukiamai, būtų apsaugotos nuo kibernetinių grėsmių, o paslaugos išliktų prieinamos gyventojams, valstybės institucijoms ir įstaigoms.
Ar civilinė mobilizacijos institucija (CMI) bendradarbiauja su privačiu sektoriumi? Kada ir kaip tai vyksta?
CMI bendradarbiauja su privačiu sektoriumi tiek planavimo, tiek mobilizacijos vykdymo etapuose. Tokia partnerystė ypač aktuali tose srityse, kurios yra tiesiogiai susijusios su gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų užtikrinimu energetika, ryšiais, logistika, sveikatos priežiūra, IT infrastruktūra ir pan.
Įmonės, kurios turi sutartinius ryšius su CMI arba jų pavaldžiais subjektais, tampa mobilizaciniais ūkio subjektais. Bendradarbiavimas gali apimti paslaugų teikimą, reikalingų prekių tiekimą, darbų atlikimą. CMI įvertina poreikius ir galimus partnerius mobilizacijos planų rengimo metu ir, prireikus, inicijuoja derybas ir sutarčių sudarymą.
Kaip ūkio subjektas tampa mobilizaciniu ūkio subjektu ir kaip sudaroma mobilizacinio užsakymo sutartis?
Ūkio subjektas tampa mobilizaciniu ūkio subjektu, kai pasirašo sutartį su CMI ar jai pavaldžiu subjektu dėl tam tikrų paslaugų, darbų ar prekių, reikalingų CMI mobilizacijos plane numatytiems veiksmams ir priemonėms vykdyti, įsigijimo. CMI sudaro savo ir sau pavaldžių subjektų sudarytų mobilizacinio užsakymo sutarčių sąrašą ir jį įtraukia į savo mobilizacijos planą.
Mobilizacinio užsakymo sutartys sudaromos įprasta tvarka, jose turi būti nurodytos mobilizacinio ūkio subjekto teisės ir pareigos, nurodytos Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatyme. Visgi šių teisių ir pareigų neįtraukimas į sutartį neatleidžia šių mobilizacinių ūkio subjektų jų nuo pareigų vykdymo mobilizacijos metu. Į CMI mobilizacijos planą mobilizaciniai ūkio subjektai įtraukiami tik susiderinus tarp sutarties šalių. Visa sutartis į mobilizacijos planą nėra įtraukiama plane nurodomi tik jos duomenys (data, numeris, pavadinimas, subjektas). Mobilizacinio užsakymo sutarčių sudarymo rekomendacijos bei viena iš galimų tokios sutarties formų yra pateiktos Civilinių mobilizacijos institucijų mobilizacijos planų sudarymo rekomendacijose. Jei reikia, galima naudotis siūlomu pavyzdžiu arba jį koreguoti pagal konkrečius poreikius.
Jeigu Jūs žinote, kad Jūsų įmonės ar įstaigos veikla gali būti svarbi mobilizacijos metu (pvz., veikla susijusi su logistika, IT, maisto tiekimu ar gamyba, sveikatos priežiūros užtikrinimu, energijos gamyba ir pan.), rekomenduojama kreiptis į atitinkamą CMI (ministeriją, savivaldybę ar kitą CMI) ir aptarti įsitraukimą arba dalyvauti CMI organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose.
Kas yra civilinio mobilizacinio personalo rezervas (CMPR) ir kam jis reikalingas?
Civilinio mobilizacinio personalo rezervas (CMPR) tai valstybės, savivaldybių institucijų ar įstaigų, joms pavaldžių subjektų bei privačių subjektų (mobilizacinių ūkio subjektų) darbuotojų, atliekančių gyvybiškai svarbias funkcijas, sąrašas. Šie darbuotojai yra būtini tam, kad mobilizacijos metu institucija, įstaiga ar įmonė galėtų tęsti savo veiklą, vykdyti sutartinius įsipareigojimus ar paskirtas valstybines mobilizacines užduotis.
CMPR sudaromas tik tuose subjektuose, kurie yra mobilizacijos sistemos dalis yra įtraukti į CMI mobilizacijos planus ir dalyvauja vykdant jiems pavestas su mobilizacija susijusias užduotis. Be šių darbuotojų nebūtų įmanoma užtikrinti subjektų veiklos, o tai keltų didelę riziką valstybės veiklos tęstinumui.
Šis rezervas leidžia iš anksto nustatyti, kurių pareigybių vykdytojai yra kritiškai svarbūs ir turi tęsti savo funkcijas mobilizacijos metu. Tai viena iš pagrindinių organizacijos pasirengimo mobilizacijai priemonių (plačiau apie CMPR skaitykite čia).
Kaip teikti ir atnaujinti CMPR duomenis ir ką daryti, jei kyla sunkumų gauti sąrašus iš partnerių, t. y. mobilizacinių ūkio subjektų (subjektų, su kuriais yra sudarytos sutartys)?
Visos įmonės, įstaigos, bendrovės ir pan., kurios yra mobilizacijos sistemos dalis, turi sudaryti savo civilinio mobilizacinio personalo rezervą (CMPR). Jos turi nustatyti, kurios pareigybės yra būtinos mobilizacijos užduotims vykdyti, ir pateikti informaciją apie šias pareigybes bei jų darbuotojus civilinei mobilizacijos institucijai (tai gali būti valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga), kuriai skirtos valstybinės mobilizacinės užduoties vykdyme dalyvauja.
Vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka, suderinus būtinas pareigybes, visos įmonės, įstaigos ir bendrovės turės per asmeninę Sodros paskyrą draudėjui pateikti duomenis apie šias pareigas užimančius darbuotojus. Vėliau šie duomenys turės būti atnaujinami nustatyta tvarka ir atvejais. Informacija iš asmeninės Sodros paskyros draudėjui automatiškai bus perduodama į Krašto apsaugos ministerijos informacinę sistemą.
Jei iš subjektų, kurie yra reikalingi valstybinės mobilizacinės užduoties vykdymui, nepavyksta gauti būtinų pareigybių sąrašų, pateikiami nepilni sąrašai arba kyla neaiškumų dėl sąrašų sudarymo ar duomenų teikimo per asmeninę Sodros paskyrą draudėjui, apie tai būtina informuoti Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentą prie Krašto apsaugos ministerijos.
Kaip mobilizacijos metu bus užtikrintas resursų, įrangos ir objektų saugumas bei naudojimasis valstybės rezervu?
CMI mobilizacijos planuose nurodoma, kokia technika, transportas ar kita įranga yra būtina valstybinei mobilizacinei užduočiai ar sutartiniams įsipareigojimams vykdyti mobilizacijos metu šie ištekliai nebus paimti ar rekvizuojami, todėl svarbu juos tinkamai įvardyti CMI mobilizacijos plane.
Jei institucijai, įmonei ar įstaigai mobilizacijos metu prireiks papildomų resursų, tokiu atveju bus galima kreiptis dėl valstybės rezervo naudojimo. Rezervas skiriamas pagal poreikį, gavus atsakingos institucijos (pvz., ministerijos ar savivaldybės, ar kitos institucijos) prašymą, kurį turi patvirtinti Vyriausybė.
Visą svarbią informaciją, susijusią su objekto, kuriame institucija, įmonė ar įstaiga vykdo savo funkcijas, apsauga, evakuacija ar kt., įmonių ir įstaigų vadovai gaus tiesiogiai iš atsakingų institucijų.
Ar yra parengtos gairės CMI pavaldiems subjektams ir partneriams (mobilizaciniams ūkio subjektams, su kuriais yra sudarytos sutartys) apie mobilizacijos sistemos veikimą?
Esminis teisės aktas, reglamentuojantis mobilizacijos sistemos veikimą, tai LR mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymas. Šiame įstatyme nustatytos mobilizacijos skelbimo sąlygos, pasirengimo mobilizacijai ir mobilizacijos vykdymo priemonės, nurodomi mobilizacijos sistemoje dalyvaujantys subjektai, jų teisės, funkcijos ir atsakomybės bei kita su mobilizacija susijusi informacija. Esminė informacija apie mobilizaciją ir kita su tuo susijusi medžiaga trumpai ir glaustai pateikta nuotolinėje mokymų platformoje www.mobilizacijosmokykla.lt. Taip pat visi mobilizacijos sistemos dalyviai gali dalyvauti mobilizaciniuose mokymuose (seminaruose, pratybose ar kituose renginiuose), kuriuos organizuoja Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos.
Ar paskelbus mobilizaciją institucijos, įmonės, įstaigos, bendrovės turi tęsti savo veiklą?
Pats mobilizacijos paskelbimas nėra laikomas nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybe. Paskelbus mobilizaciją, visos įmonės, įstaigos, bendrovės, nepriklausomai nuo to, ar jos yra mobilizacijos sistemos dalis, turi tęsti savo sutartinius įsipareigojimus.