Lietuvos Respublikos Prezidento vadovaujamame Valstybės gynimo tarybos posėdyje penktadienį priimtas sprendimas dėl tvaraus krašto apsaugos sistemos finansavimo. Sutarta, kad 2026-2030 metų laikotarpiu kasmet gynybai bus skiriama nuo 5 iki 6 procentų bendrojo vidaus produkto (BVP).
Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas įsitikinęs, kad šiuo sprendimu Lietuva rodo sutelktą politinę valią ir nusiteikimą visokeriopai apsaugoti gyventojus nuo grėsmių. Mūsų šalis siunčia stiprią žinutę, kad yra pasirengusi visomis priemonėmis užtikrinti savo piliečių saugumą. Kalbame ir apie valią, ir galią gintis.
Išlaidas gynybai ir saugumui suprantame plačiąja prasme – tai investicijos ir į mūsų kariuomenę, energetikos ir susisiekimo sektorius, sveikatos ir švietimo bei kitas svarbias sritis. Kitaip tariant, ir ligoninės, ir keliai, ir žmonių švietimas, ir apsirūpinimas energija – investicijos į didesnį saugumą.
Premjero požiūriu, siekiant tvaraus ir ilgalaikio finansavimo, būtinos sutelktos visos Europos Sąjungos šalių pastangos. Kalbame ir apie lėšas iš Europos gynybos fondo, kuris funkcionuotų panašiai kaip Europos Komisijos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) bei teiktų ženklią finansinę pagalbą pafrontės valstybėms; tai – ir gynybos pramonės plėtra, ir kiti skolinimosi instrumentai.
Vyriausybės vadovas atkreipia dėmesį, kad yra visas spektras viešųjų paslaugų, kurioms reikalingas didesnis finansavimas, todėl reikia peržiūrėti įvairias lengvatas, išlygas, išimtis bei pagalvoti apie mokestinės naštos perskirstymą, kad stipresni prisidėtų šiek tiek daugiau.
Suprantama, didesnis gynybos ir saugumo finansavimas – ir didžiulė atsakomybė mokesčių mokėtojų pinigus naudoti skaidriai, atsakingai, efektyviai ir rezultatyviai.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos info.