Interjero dizainerės Donatos Skorupskaitės-Liaukevičienės tapybos darbai jau keletą savaičių traukia Kaune esančio „Baldai namams“ salono lankytojų dėmesį. Tokia erdvė menininkės pasirinkta neatsitiktinai, mat pasak jos, paveikslas yra akcentą į namus įnešanti interjero detalė, todėl žmonėms svarbu gyvai pamatysi ir įsivaizduoti, kaip jis iš tikro atrodys kabėdamas ant sienos ar kaip derės prie baldų.
Pasak parodos autorės, paveikslai yra ne tik meno kūriniai, bet ir puikūs įrankiai suteikti namams unikalumo bei spalvų. Lietuvių interjeruose vis dar vyrauja monochrominės spalvos, o ryškesni spalviniai sprendimai dažnam kelia baimę, todėl Donata tikina, kad paveikslas – gudrus kompromisas, leidžiantis drąsiau eksperimentuoti, tuo pačiu nepakenkiant bendrai interjero harmonijai.
„Nuo pat pradžių, kai pradėjau tapyti, turėjau tikslą sugriauti mitą, kad paveikslai yra neįkandama prabangos prekė. Man, kaip interjero dizainerei, be galo svarbu žmonėms sukurti jaukius ir šiltus namus, kuriuose jiems būtų gera gyventi, o paveikslai – tai detalė, kuri pagyvina bet kokią erdvę. Lietuviai nedrąsiai spalvinasi savo namus, interjero tendencijose jau kuris laikas vyrauja monochrominės spalvos, todėl tapytas paveikslas yra viena tų priemonių, kuria galima nesunkiai realizuoti namų spalvas“, – teigia kūrybinės studijos „Artiste“ interjero dizainerė.
Donatos parodą sudaro dalis senų darbų, atkeliavusių iš pasibaigusios parodos Vilniuje, tačiau kolekciją papildė ir nauji kūriniai, menininkei atrandant save abstrakcijų kryptyje. Į atidarymo renginį susirinko būrys kolegų bei žinomų šalies interjero dizainerių, o vyno ir vandens someljė Urtė Mikelevičiūtė-Dervynas surengė unikalią vakaro pramogą, prie Donatos paveikslų pritaikydama specialius vynus, įkvėpimą jų skoniams surandant tapybos darbuose.
„Anksčiau galvojau, kad niekuomet nepiešiu abstrakcijų, nes darbuose vaizduodavau skirtingų kultūrų žmones, gamtą, pasakų motyvus, tačiau tendencijos paveikė mane. Kadangi esu interjero dizainerė, norėjau kolegoms parodyti, kaip mano darbai atrodo namų erdvėje. Be to, Kaunas –mano gimtasis miestas, tad šios parodos nekantriai laukiau, galėdama ir kauniečiams pristatyti savo kūrybą. Galbūt abstrakcijos man tapo savotišku iššūkiu, tačiau tai buvo puiki galimybė išplėsti savo kūrybinį spektrą ir parodyti, kaip meno kūriniai gali integruotis į interjerą, papildyti jį ir sukurti naujas emocijas“, – teigia menininkė.
Donata pasakoja, kad abstrakcijos, monochrominiai atspalviai ir tekstūriniai paveikslai šiuo metu užima svarbią vietą tiek mene, tiek interjero dizaino pasaulyje. Abstrakcijos perteikia emociją be griežtų formų, todėl jos tampa universaliu sprendimu įvairiems interjerams, monochrominiai paveikslai dera prie modernių erdvių, kuriose norisi išlaikyti ramybę ir subtilumą, o tekstūriniai darbai kviečia prisiliesti tiek akimis, tiek kartais net ir rankomis. Donata pastebi, kad tokie paveikslai ne tik papildo interjerą, bet ir tampa centriniu jo akcentu, atskleidžiančiu namų gyventojų charakterį.
„Kai žmogus renkasi tapytą kūrinį, svarbu, kad jis jame atrastų asmeninį ryšį: jausmus, asociacijas, kažką, kas jam artima. Tai turi būti paveikslas, kurį jis norėtų matyti savo kasdienėje aplinkoje, todėl tapydama darbus pagal užsakymus, supratau, kad didžioji dalis žmonių linkusi pirmiausia pamatyti kūrinį, įvertinti, ar jis jam patinka, ar sukelia trokštamas emocijas, o tik tuomet nuspręsti jį įsigyti. Todėl ir parodos vieta „Baldai namams“ salone pasirinkta sąmoningai, jog kiekvienas, atėjęs paveikslų pažiūrėti gyvai, lengviau įsivaizduotų, kaip jie atrodys jų namų svetainėje, valgomajame ar kitame kambaryje“, – pasakoja parodos autorė.
Tačiau nors ir plėsdama kryptį, Donata nepameta savojo išskirtinio braižo. Jos darbuose netrūksta spalvų, mat menininkės tapybos kelią lydi Maroko įkvėpti raštai, vaizdai, tonai. Būtent gyvendama Šiaurės Afrikoje moteris ėmėsi aktyviai drobes marginti dažais, tad sako iki šiol norinti į savo darbus įtraukti spalvingiausia ne veltui vadinamos šalies motyvus.
„Marokas – tikras spalvų ir tekstūrų kraštas. Žydri pastatai, šiltų tonų smėlynai, tradiciniai rankų darbo kilimai ir geometriniais raštais margintos mozaikos pasitinka kiekviename žingsnyje, todėl ten gyvendama keletą metų, neišvengiamai radau įkvėpimą, kuris neapleidžia manęs iki šiol. Tapant paveikslus man norisi juose palikti dalelę Afrikos, norisi ryškių spalvų, kurios pritrauktų dėmesį, priverstų sustoti, įsižiūrėti, pamąstyti. Pavyzdžiui, viename naujausiu savo darbų paslėpiau mintį apie žmonių bendravimą socialiniuose tinkluose ir žinutes, kurios būna perskaitytos, bet nesulaukusios atsakymo. Tai šiokia tokia provokacija, mat šis paveikslas parodoje sulaukė didelio susidomėjimo“, – kviesdama į parodą intriguoja Donata.