2024 12 birželio

Jėgos aitvarų profesionalė, Lietuvos rekordininkė Gabrielė Pioraitė apie artėjančią olimpiadą

Lietuvos jėgos aitvarų sostinė Svencelė gyvena ypatingomis nuotaikomis – šios sporto šakos mylėtojai su nekantrumu laukia vasaros olimpiados, kurioje pirmą kartą pasaulio istorijoje startuos „Formula Kite” profesionalai. Kad mūsų šalyje siautėja garsiausių planetoje varžybų virusas ir atsiranda vis daugiau norinčiųjų perprasti dvi gamtos stichijas sujungiantį sportą, patvirtina viena garsiausių Lietuvoje jėgos aitvarų sporto profesionalių Gabrielė Pioraitė.

Lietuviai perspektyvų turi

„Formula Kite” atstovai debiutuos olimpinėse žaidynėse Paryžiuje, žymėdami jaudinantį naują sporto etapą, kurio visi labai laukiame. Tai gali atverti kelią į olimpiadą ir kitų jėgos aitvarų krypčių propaguotojams”, – tikisi sportininkė, pernai Baltijos jūroje, iššokdama su jėgos aitvaru į 18.4 metro aukštį, pagerinusi savo pačios anksčiau pasiektą Lietuvos rekordą.

Anot jos, „Formula Kite” yra didelio greičio disciplina. Olimpiadoje ji apjungs 40 sportininkų – 20 vyrų ir 20 moterų, iš viso pasaulio, kurie dėl medalių rungtyniaus nuo liepos 28 iki rugpjūčio 8 dienos. Varžybų formatas apims kelias lenktynes, kurių dalyviai naviguos per plūdurais pažymėtą trasą.

„Šią vasarą pajutome ypatingą sportininkų susidomėjimą olimpine sporto šaka. Nors šįmet Paryžiuje neišvysime nė vieno lietuvio, mūsų šalies atstovai perspektyvų turi”, – neabejoja vienintelė pasaulyje tarp vyrų varžybų teisėjos pareigas užimanti tautietė.  G. Pioraitė užsimena, jog jai pasiruošti „Formule Kite” kovoms su garsiausiais planetos meistrais būtų prireikę ne mažiau nei dvylikos mėnesių laiko. Tačiau nuo ambicingų planų sustabdė prieš tris metus patirtos sunkios traumos. „Realiai įvertinau savo galimybes ir supratau, jog valdyti jėgos aitvarą, kai jis vandenyje išvysto iki 80 kilometrų greitį, man dar yra per rizikinga”, – atvirauja sportininkė.

Laukia audros

Nepaisant to, daug savo mėgstamoje srityje pasiekusi mergina šį sezoną ketina vėl pagerinti šuolio Baltijos jūroje rekordą bei tęsti varžybų teisėjos karjerą labiausiai reitinguojamose jėgos aitvarų varžybose visame pasaulyje. „Gegužės mėnesis buvo šiltas ir nevėjuotas. Todėl laukiu tikros audros, kad vėl galėčiau kilti į orą”, – šypsosi pašnekovė. Pasak Gabrielės, tai lemia gamtos sąlygos – aitvaruotojams būtinas stiprus vėjas bei aukštos bangos. Tam, kad šuolis pavyktų, vėjo gūsis turi būti bent 15 metrų per sekundę. 

Sportininkai turi specialius prietaisus, kurie fiksuoja atliekamų šuolių aukštį ir įvairius kitus parametrus. Tad, jų pasiekimai yra perduodami į tai kaupiančią bei visiems pasaulio aitvaruotojams matomą duomenų bazę. G. Pioraitė pasidžiaugė, jog aitvarų sportas, dar dažnai vadinamas kaitavimu, tarp moterų vis labiau populiarėja, nors jame vis tik dominuoja vyrai. Kaip pasakoja Gabrielė, rekordų lentelėje yra gal 50 tūkst. vaikinų pavardžių ir tik apie 1400 merginų.

„Dailiosios lyties atstovėms rezultatų pasiekti sunkiau ne tik dėl fizinių savybių, bet ir dėl psichologinių niuansų. Pavyzdžiui, labiau išvystyto savisaugos instinkto. Todėl palaikau merginas, žengiančias į šį ekstremalų sportą – joms jis kainuoja daugiau pastangų”, – kalba G.Pioraitė.

Vertinant jos pasiekimus, nepamirštamas ir faktas, kad lietuvė „Big Air” disciplinoje, įvardinamoje pavojingiausia aitvarų sporte, yra pasiekusi pasaulio rekordą. 2020 metų sausio 18 dieną Pietų Afrikoje, Keiptaune, Gabrielė tapo aukščiausiai, net į 23.6 metro aukštį, su jėgos aitvaru iššokusia mergina istorijoje.  „Kol gydžiausi traumą, mano rekordas dar buvo pagerintas du kartus. Bet iki šiol išlikau pasaulio „Big Air” trejetuke”, – sako sportininkė.

Miegojo bagažinėje

Vasaras Gabrielė leidžia Lietuvoje, Svencelėje, kur yra įkūrusi jėgos aitvarų sporto mokyklą ir jau kitokio savo gyvenimo nebeįsivaizduoja. Tiesa, dar ne taip seniai, prieš aštuonis metus ji gyveno sostinėje, dirbo biure. Aiškių valandų ir įsipareigojimų specialybę mergina buvo pasirinkusi po studijų, tačiau juto, kad tai – ne tas, tinkamas kelias.

Gabrielę visada domino ekstremalus sportas. Ji jau buvo išbandžiusi motociklus, šuolius su parašiutu, bet pilnatvės nejuto. Viskas pasikeitė atsitiktinai pajūryje susipažinus su jėgos aitvarais – sportininkė tai įvardina kaip meilę iš pirmo žvilgsnio.

Gyvenimas ir darbas Vilniuje liko praeityje. Atsisakiusi įprastų patogumų, Gabrielė, kurį laiką dar važinėjusi į Svencelę, vis dėlto nusprendė lietuviškoje jėgos aitvarų oazėje įsikurti ilgesniam laikui. Mergina šypsosi – sezoną jai yra tekę nakvoti automobilio bagažinėje, vėliau – palapinėje ar namuke ant ratų. Po to, kai įkūrė nuosavą mokyklą, pasaulio rekordininkė pajūryje išsinuomojo kotedžą.

„Paklausius manęs, galima pamanyti, kad aitvaravimas yra per daug pavojingas, neįveikiamas sportas. Bet tai būtų netiesa. Aš pati pasirinkau vieną iš penkių, pačią ekstremaliausią discipliną. Tačiau yra ir kitų, kuriomis tiesiog galima mėgautis”, – sako pašnekovė.  

Asmeninio albumo nuotraukos

Related Post

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *