Renginių organizatorės Kristinos Kaikarienės ir chirurgo Vyginto Kaikario dukra Kristė Kaikarytė – LSMU doktorantė, pasirinkusi genetikos mokslus savęs realizavimui. Mergina neslepia, jog vaikystėje svajojo tapti gydytoja ir sekti tėčio pėdomis, tačiau iš jo paties išmokusi, kad šiai profesijai turi būti pašauktas Dievo, pasuko mokslo keliu, o prie tėčio klinikos veiklos prisideda rūpindamasi komunikacija bei ten išpildydama savo kūrybinės gyslelės talentą.
Šį šeštadienį „Lietuvos ryto“ televizijos žiūrovus prie ekranų kvies paskutinė penktojo „Gyvenimas versle“ sezono laida, kurios pagrindinė herojė – Kristė Kaikarytė. Daugelis ją žino kaip Kristinos ir Vyginto Kaikarių dukrą, tačiau ji savo pavardę garsina moksliniais darbais, yra LSMU doktorantė, o kai uždaro laboratorijos duris, talkina „Fi Clinica“, kurioje rūpinasi komunikacija ir kuria reklaminį turinį.
„Nuo vaikystės jaučiau netiesioginę tėčio įtaką, mat nors jis dabar turi savo kliniką, jis yra įgijęs ir mokslo daktaro laipsnį. Buvo metas, kai svajojau tapti gydytoja, tačiau kai pasirinkau mokslininkės kelią, abu tėvai džiaugėsi. Tėtis yra pasakęs teoriją, kad chirurgas ir gydytojas turi būti Dievo pašauktas. Aš tam pašaukta nebuvau, todėl tos svajonės atsisakiau. Supratau, kad tai būtų buvęs aklas tėčio pėdų vaikymasis, tad pasirinkau paraleliai esantį mokslo ir genetikos pasaulį“, – laidoje pasakoja mergina.
Šiandien Kristė – LSMU neuromokslų instituto oftalmologijos laboratorijos jaunesnioji mokslo darbuotoja ir doktorantė, genetikos kryptyje tyrinėjanti mutacijų sąsajas su tam tikromis ligomis. Visgi, be viso to, ji dar dirba ir „Fi Clinica“, galėdama ten išpildyti kūrybinę gyslelę, kurią paveldėjo iš mamos.
„Tėvai yra labai skirtingos asmenybės: mama – menininkė, tėtis – disciplinuotas mokslininkas, bet man tai pasitarnauja, kad galiu įvaldyt šiuos du pasaulius. Galiu discipliną išlaikyti kūryboje ir disciplinoje pritaikyti kūrybinę betvarkę. Kai tėtis pakvietė pagelbėti „Fi Clinica“ klinikoje, žiūrėjau skeptiškai, galvodama, kad tai daroma iš šališkų perspektyvų, bet aš nuo vaikystės mėgstu kurti filmukus, per juos perteikiant emociją. Būtent tą įgalinau ir pristatydama klinikos veiklą, pateikdama ją per grožį, estetiką, parodydama, kad transformacijos nėra tik bele pasidailinimas. Pas mus atvyksta daug moterų po gimdymų, po kitokių gyvenimo pokyčių, norinčios susigrąžinti pasitikėjimą savimi“, – teigia Kristė.
Mergina pripažįsta, kad sudėtingiausias iššūkis – laviruoti laike, išlaikant balansą, kad nenukentėtų darbo kokybė nei laboratorijoje, nei klinikoje. Dirbti kartu su šeimos nariais taip pat kartais būna nelengva, tačiau kaip tikina pati Kristė, net ir susipykus, svarbiausia, galiausiai susitaikyti.
„Esu viena iš nedaugelio, kuri žino 98 proc. klinikos darbuotojų vardus ir tai labai padeda kuriant vidinę komunikaciją. O kas liečia darbą su tėčiu, būna dienų, kad kai kiti manęs klauso, jis manęs neklauso ir tada mes labai pykstamės. Aišku, juoko formoje, bet kartais ir pasinervuojam, ir pasidžiaugiam, tačiau visada galiausiai apsikabinam“, – pasakoja Kristė.
Kitas laidos siužetas kvies iš arčiau susipažinti su visame pasaulyje žinomu juvelyrikos prekės ženklu „Trollbeads“, kuris lietuvių širdis pavergė prieš 13 metų. Tai unikalios koncepcijos papuošalai, kuriuos kiekvienas, pagal pasirinktus ir net kolekcionuojamus stiklo karoliukus gali susikurti sau patinkanti individualų aksesuarą, kiekvienoje jo detalėje įamžinant istoriją bei prisiminimus.
„Į Lietuvą „Trollbeads“ įnešė tai, ko anksčiau nebuvo. Tai prekės ženklas, kuris pasiūlė ne tik produktą, bet ir sielą, emociją, bendrystę, renginius, susitikimus. Aš pati, būdama studentė, ieškojau darbo ir matydama tą salelę parduotuvės centre, naiviai pasvajodavau, kad norėčiau ten dirbti. Pabandžiau įsidarbinti, pavyko, su laiku mano ambicijos kilo ir jau devynerius metus trunka ši kelionė“, – laidoje pasakoja distributorė Miglė Milmontė.
Jai antrina ir kolegė Eglė, pasakodama, kad stiprus kolekcionierių, karoliukus renkančių dar anksčiau nei šie atsirado Lietuvoje, ratas yra įmonės branduolys. Puoselėdamos tai, moterys pristatė ir naują idėją – „Set in Stone“ juvelyrikos namus, kuriuose dar didesnis asortimentas laukia klientų dėmesio.
„Esame gan prestiziškos, todėl kiekvienas užsakymas ar apsipirkimas gyvai yra išpuoselėtas, kiekvienas kaspinas išmatuotas, šilko popierius išlankstytas su meile. Ilgą laiką ieškojom naujo prekės ženklo, bet pagrindinis aspektas buvo, kad jis privalo patikti mums. Kad mylėtume tą produktą ir norėtume su juo dirbti, jį parduoti. Tokį atradus, supratom, kad imam, Danijoje išsirinkome kolekciją ir taip ji atsirado Lietuvoje“, – naujienomis dalinasi distributorė Eglė Ignatavičiūtė.
Trečioji laidos istorija – medikės Valdonės Valienės, kuri iš poreikio savo privačiai klinikai spausdinti specialius leidinius mažais kiekiais įkūrė verslą – „Vitae Litera“ leidyklą bei „TUKa“ spaustuvę. Pradėjusi šią veiklą, moteris suprato, kad būtent to Lietuvoje ir trūko – galimybės atsispausdinti vieną ar kelis leidinio egzempliorių.
„Jaunimui gal ir būtų sudėtinga, bet mūsų kartai tai buvo gana paprasta – atėjo nepriklausomybė ir visi pakeitėm savo specialybes. Medicina buvo geras išsilavinimas, geras išsimokslinimas, bet nebūtinai visi ten liko. Aš pradėjau savo veiklą nuo privačios klinikos, kuriai reikėjo marketinginės medžiagos. Tada leidom žurnalą, o kur spausdinti mažų tiražų nebuvo, tai sukūriau savo vietą. 20 metų užtruko, bet dabar turim didžiausią skaitmeninę spaustuvę Lietuvoje“, – tikina moteris.
Įmonė augo, įrangos daugėjo, pradžioje daug kas buvo daroma rankomis, bet kadangi trūko darbuotojų, pradėtas robotizavimo procesas šią problemą išsprendė, nes kaip pasakoja verslininkė, kolegija jau neberuošia knygrišio specialybės. Tad nors darbų ir užsakymų daug, didžiausias iššūkis šiame versle – surasti norinčių dirbti.
„Kai tapome panašūs į spaustuvę, pradėjome nuo to, kad per savaitę pagamindavom 200 knygų kietais viršeliais. Kai įvykdėm Europos Sąjungos remiamą projektą, dabar 2000 skirtingų knygų gaminam per dieną. Klausiant apie kainas, pateiksiu pavyzdį, jog tarkim 100 knygų tiražas, įtraukiant redagavimą ir maketavimą, autoriui kainavo apie 2000 EUR. Leidžiant antrąjį tiražą, jau būtų tik spaudos kaina ir viena knyga atsieitų apie 8 EUR“, – skaičiuoja Valdonė, dalindama patarimus kiekvienam, norinčiam išleisti knygą.
„Gyvenimas versle“ – jau penktąjį sezoną skaičiuojanti laida, kurioje vedėja Milita Daikerytė pristatys ir atskleis šalyje veikiančių įdomiausių, populiariausių bei netikėčiausių verslų istorijas. Lietuva koja kojon žengia su pasauliniais inovacijų pokyčiais ir savo šalyje turi būrį kūrybingų, sumanių ir savo sritį išmanančių verslininkų, kurie suburdami profesionalias komandas gali didžiuotis atradę raktą į verslo sėkmę. Apie visą tai – kiekvieną šeštadienį, 17:30 val., per „Lietuvos ryto“ televiziją.