Pradedant verslą, klaidos yra natūrali proceso dalis, tačiau dalis jų gali būti lemtingos veiklos sėkmei. Svarbiausia gebėti jas atpažinti ir iš anksto suvaldyti. „Luminor“ banko Smulkaus verslo plėtros skyriaus vadovė Diana Kačanauskaitė pasakoja, kokios yra dažniausiai pasitaikančios finansinės klaidos kuriant verslą bei pataria, kaip jų išvengti.
„Finansų planavimas – viena svarbiausių sėkmingo verslo sudedamųjų dalių. Be tikslaus finansinio plano ir investicijų, verslininkai rizikuoja greitai išnaudoti reikiamus resursus. Net ir pati perspektyviausia idėja gali itin greitai žlugti, jei lėšos yra neteisingai paskirstytos bei neapgalvojama, kiek papildomų investicijų reikės augimui“, – sako D. Kačanauskaitė.
Netinkamai apskaičiuotos investicijos
Viena iš pagrindinių priežasčių, galinčių lemti sunkią verslo pradžią – netinkamai apskaičiuotos investicijos. Todėl ruošiant verslo planą, pirmiausia reikėtų įsivertinti, kokias išlaidas patirsite – ši suma bus reikalinga verslo pradžiai.
„Investicijų sumos dydis priklauso nuo verslo idėjos – kol vieniems pradžiai užtenka tik kompiuterio ir savo žinių, kitiems reikia įsigyti papildomo inventoriaus. Dėl šios priežasties nėra vienos sumos, kurios užtektų visų verslų pradžiai. Be to, apskaičiuojant veiklai reikalingų investicijų sumą, dažnai pamirštama numatyti biudžetą neplanuotoms išlaidoms. Ši suma turėtų sudaryti bent 10 proc. visų reikalingų investicijų“, – pasakoja ekspertė.
Ji taip pat priduria, kad jauni verslininkai dažnai linkę persistengti su investicijomis ir tam paskiria didesnę sumą nei reikėtų.
„Itin svarbu įvertinti, kad pradžios indėlis gali neatsipirkti per pirmuosius verslo metus – tai gali užtrukti ir kelerius metus. Todėl atidžiai įvertinkite, ko jums tikrai reikia verslo pradžiai. Nepamirškite, kad tam nebūtinos didelės patalpos ar nauji įrenginiai – smulkiojo verslo veikla dažnu atveju gali prasidėti ir jūsų namuose su turimu inventoriumi“, – pataria D. Kačanauskaitė.
Galimų scenarijų neapgalvojimas
Dažnai pasirengus įkurti verslą tikimasi, kad viskas eisis sklandžiai ir be pašalinių trikdžių, todėl neturima jokio atsarginio plano. Pasak D. Kačanauskaitės, toks požiūris gali lemti verslo nesėkmę ir sunkumus įsitvirtinant rinkoje.
„Būtina apgalvoti įvairius verslo scenarijus ir jiems pasiruošti finansiškai – įvertinti, kokios yra realios galimybės ir grėsmės jūsų veiklos rinkoje, kokią dalį norėtumėte bei galėtumėte pasiekti ir kokie resursai bus reikalingi šiems tikslams įgyvendinti. Pavyzdžiui, vargu, ar verta planuoti uždirbti milijoną, jei jūsų prekė ar paslauga skirta mažai grupei pirkėjų. Itin svarbu kritiškai įvertinti, kokią rinkos dalį galite atsiriekti“, – pasakoja „Luminor“ finansinių konsultacijų skyriaus vadovė.
Prieš pradedant verslą taip pat itin vertinga pagilinti savo žinias ir pasikonsultuoti su specialistais – pasirinkti nuotolinius mokymus ar kursus. Pavyzdžiui, „WoW University“ siūlo verslo kursą, kuris skirtas savarankiškai dirbantiems asmenims, smulkiems verslininkams bei tiems, kurie turi verslo idėjų ir siekia jas įgyvendinti.
„Verslas dažnai prasideda nuo idėjos, tačiau solo verslininkai dažnai lieka vieni su daugybe iššūkių. Mūsų tikslas – padėti jiems ne tik įgyti žinių, bet ir rasti praktinius sprendimus savo kasdieniams verslo iššūkiams. Mes tikime, kad solo verslas yra neatsiejama mūsų ekonomikos dalis ir norime padėti šiems verslininkams kurti tvarius, sėkmingus verslus, kurie ne tik augs, bet ir prisidės prie socialinės gerovės bei bendro ekonomikos klestėjimo“, – sako „WoW University“ įkūrėja ir vadovė bei Solo verslo kurso dėstytoja „WoW University“ kurse Inga Jablonskė.
Nesinaudojimas finansavimo galimybėmis
Įprastai stambieji Lietuvos bankai verslus finansuoja tik po pilnų vienerių finansinių veiklos metų, todėl siekiant paskatinti kurti jaunus verslus, valstybė noriai remia pirmuosius žingsnius žengiančius verslininkus ir teikia paskolas.
„Jei trūksta lėšų verslo pradžiai, rekomenduojama pradėti nuo kasdienio taupymo ir domėtis, kokių verslo skatinimo programų ar paskolų gali pasiūlyti INVEGA, taip pat kiti finansuotojai, kurie dirba su aukštos rizikos klientais, o po pirmų veiklos metų galima kreiptis į stambiuosius šalies bankus dėl tokios paskolos refinansavimo palankesnėmis sąlygomis. Taip pat netolimoje ateityje bus galima pasinaudoti valstybės įsteigtos verslo finansavimo įstaigos INVEGA lengvatine paskola verslo pradžiai iš verslo skatinimo programos. Šios programos pagrindu būtų galima pasiskolinti iki 25 tūkst. Eurų įkeitus turtą. Taip pat verta ieškoti investuotojų – partnerių, kurie gali prisidėti finansiškai. Šiam tikslui galima kreiptis į įmonę „Versli Lietuva“, – aiškina D. Kačanauskaitė.
Netinkamas finansavimo pasirinkimas plėtrai
Pradėjus veiklą ir kreipiantis į finansuotojus, svarbiausia aiškiai apibrėžti, kokios sumos bei kokiam tikslui reikia. Tuomet specialistai galės patarti, kokios rūšies paskola bus tinkamiausia.
„Investicijoms įgyvendinti galima rinktis Lietuvos bankų teikiamus investicinius kreditus verslui arba lizingą. Lizingas gali būti naudojamas ne tik transporto priemonėms, bet ir registruojamai įrangai ar kitai technikai įsigyti. Šios rūšies paskolų grąžinimas leidžia iš anksto planuoti reikiamas paskolos administravimo išlaidas. Apyvartinių lėšų poreikiui užtikrinti, pašnekovės teigimu, verta rinktis tokios rūšies paskolą, kuri labiausiai atitiks konkretaus verslo poreikius“, – tvirtina finansų ekspertė.
Visas dėmesys skiriamas pelnui
Visi pradedantieji verslininkai nori, kad jų veikla kuo greičiau pradėtų atsipirkti, tačiau aklas pelno vaikymasis – viena didžiausių klaidų.
„Kuriant verslą, ypač jo pradžioje, rekomenduojama gautą pelną investuoti į plėtrą, prekių ar paslaugų kokybę bei kitus sėkmingam verslui būtinus aspektus. Nevenkite konsultuotis ir pasitarti su specialistais – jie patars, kaip sėkmingai investuoti lėšas, kai verslas pradės nešti realią grąžą. Apsvarstykite, galbūt geriau pelną reinvestuoti ir plėsti savo veiklą, o galbūt jau galite didesnį kąsnelį uždarbio atsiriekti sau“, – tvirtina D. Kačanauskaitė.
Svarbu įvertinti ir savo komandos svarbą. Pasak ekspertės, ne tik pradžioje, bet ir tolimesnėje verslo vystymo eigoje, komanda yra labai svarbus veiksnys, lemiantis verslo plėtrą ir stabilumą.
„Nepatyrę, verslą dar tik pradedantys žmonės, neretai naiviai vertina šį klausimą. Komandos susidirbimas bei bendro tikslo siekimas yra labai svarbi verslo varomoji jėga tiek pradžioje, tiek tolimesniuose plėtros etapuose. Bendrasavininkų konfliktai yra viena iš dažniausiai pasitaikančių priežasčių, dėl kurios verslas gali stagnuoti ar net bankrutuoti, todėl svarbu tinkamai atsirinkti žmones, įvertinti asmeninius interesus ir užkirsti kelią konfliktams,“ – sako D. Kačanauskaitė.