Lietuvos muzikos padangėje – naujas vardas: aukštaičių tarme kurianti grupė „Miškas” pristato debiutinį dainos „Unt aukšta” vaizdo klipą. Melancholiškai žaismingoje muzikos istorijoje lyg kaleidoskope dėliojasi persipinančios žmogiškosios patirtys. Klipo kūrėjai neslepia – vienu kadru nufilmuoti šį vizualų dainos atspindį nebuvo lengva. Kūrybinei grupei teko koreguoti planus dėl prasidėjusios audros, iššūkių kėlė ir masinės scenos, kurių dalyvėmis buvo ir… šimtas avių.
Grupės „Miškas” įkūrėjas, vokalistas ir tekstų autorius Titas Obelenis pasakoja, kad jam jau seniai kirbėjo mintis kurti aukštaitiškai, tačiau pradėti prireikė drąsos.
„Dainuojant tarmiškai atsirado jausmas, kad nebeliko už ko pasislėpti, viskas tapo labiau matoma, tikra ir atvira. Gimus ir augus Anykščiuose, bet vėliau pusė gyvenimo praleidus Vilniuje, tarmė tarsi grąžino atgal į vaikystę. Anksčiau kildavo apmaudas pastebėjus save ir kitus, atvykusius studijuoti ar dirbti į didmiesčius, neretai labai greitai pamirštančius savo gimtąsias tarmes, bandant prisitaikyti prie didmiesčio žmonių šnektos, kuri kažkodėl neretai laikoma vertingesne ar modernesne”, – sako T. Obelenis.
Muzikantas neslepia: dainas kurti tarmiškai padrąsino kiti muzikos atlikėjai, dainuojantys žemaičių ar dzūkų tarmėmis – patiko jų išskirtinumas, autentiškumas.
Prasmę leidžia susikurti klausytojui
Grupės įkūrėjas teigia, kad daina „Unt aukšta” gimė eksperimentuojant su aukštaičių tarme, ieškant žodžių žaismo, daugiaprasmybių.
„Patinka palikti klausytojui galimybę susikurti savo prasmę paliekant gausybę kabliukų už kurių galima kabintis bekuriant savą dainos supratimo versiją. Mano galva, parašyti dainą kurios tema yra akivaizdi ir aiški, labai dažnai gali būti nuobodu ir neįdomu. Visai į kitas erdves prasmių ieškojimui, nei dainos žodžiai ar klipas, nukreipia ir singlo viršelis”, – tvirtina T. Obelenis. Jo teigimu, dainos klipas pratęsia daugialypiškumo temą, pasiūlo naujas dainos interpretacijas.
Muzikinio klipo režisierė ir scenarijaus autorė Laura Udra pasakoja, kad dainą „Unt aukšta” išgirdo kaip žmogiškų patirčių kaleidoskopą: žaismingą ir melancholišką, kupiną mažų kasdienybės fragmentų.
„Lyg nuo aukšto kalnelio, iš šono stebime gyvenimo mozaiką: mus pačius primenančios avys, tarp jų savo gyvenimu užsiimančios žmonių figūros. Džiaugiuosi, kad aukštaitiškai atliekamą muziką pavyko nufilmuoti Tito gimtinėje, ant Aukštaitijoje esančios kalvelės, tarp aukštaitiškų avių. Tai tapo ir didele pagalba, nes mus į savo ganyklas priėmę žmonės – Tito draugai. Jautėmės kaip namie”, – prisimena režisierė.
Iššūkiai – būrys dalyvių, audra ir slidi žolė
L. Udra teigia, kad didžiausias iššūkis kuriant vaizdo klipą buvo užkoduotas pačioje idėjoje – masinės scenos, kurią sudarė apie 100 avių, keliolika žmonių, vaikai ir ponis, nufilmavimas vienu kadru. Režisierė prisipažįsta, kad ši idėja sulaukė ir skeptiškų aplinkinių reakcijų.
„Esu dėkinga, kad Titas manimi patikėjo ir leidosi į šią avantiūrą. Laikausi tokio principo: jei galiu dalykus įsivaizduoti savo galvoje, reiškia, juos įmanoma perkelti į ekraną. Labai palaikė ir operatorius Nikolas, kuris vienintelis neabejojo – tikrai padarysim. Ir padarėm”, – džiaugiasi L. Udra.
Režisierės teigimu, idėjos įgyvendinimą apsunkino ir gamtos sąlygos: filmavimo dieną prasidėjo stipri audra, kuri „suvalgė” visą repeticijoms skirtą laiką.
„Audra pasibaigė tik artėjant saulėlydžiui. Visiems reikėjo susimobilizuoti ir be repeticijų šokti tiesiai į filmavimą. O operatoriui teko su sunkia filmavimo technika slidinėti kalvota šlapia žole, laipioti pažliugusiais grumstais”, – prisimena L. Udra ir negaili gerų žodžių komandai už susikaupimą filmavimo aikštelėje bei sklandų postprodukcijos etapą.
Siekė atskleisti jautrumą
L. Udra pasakoja, kad įprastai gavusi pasiūlymą kurti muzikinį klipą, pirmiausia atlieka atlikėjo kūrybos analizę: perklauso muziką, peržiūri kitus muzikinius klipus, skaito interviu, žiūriu, kaip muzikos kūrėjas save komunikuoja socialinėje medijoje ir taip mėgina susidėlioti paveikslą.
„Su Titu buvo šiek tiek kitaip, nes tai jo pirmasis muzikinis klipas, o muzikinis kelias viešumoje dar tik prasideda. Mūsų pažintis prasidėjo nuo paprasčiausio žmogiško pokalbio. Taigi pirmiausia pažinau gyvą žmogų, o ne viešumai skirtą konstruktą. Taip norėjosi jo muzikos pasaulį ir parodyti – labai žmogišką, jautrų, atidų aplinkiniams ir aplinkai”, – tvirtina režisierė.
L. Udros teigimu, muzikinio klipo kūrimas jai, kaip režisierei, yra kūrybiškai išlaisvinanti patirtis, nes čia galioja mažiau taisyklių nei, pavyzdžiui, tradiciniame naratyviniame kine: galima žaisti vaizdais, alogiškumais, vizualinį pasakojimą statyti ant nuotaikos ir atmosferos.
„Tačiau yra kita labai svarbi dalis – vaizdas visada tarnauja muzikai, privalai atliepti ir net papildyti tai, kas kalbama per dainą, pajusti patį atlikėją, jo kuriamą personą. O tam jau reikia smalsumo, intuicijos ir netgi tam tikro nuolankumo”, – priduria ji.
„Miškas” – tiek bauginantis, tiek raminantis
Nors T. Obelenis – jau per 20 metų darbuojasi kino industrijoje ir yra prisidėjęs prie tokių serialų kaip „Chernobyl” ar „Stranger Things” atsiradimo, muzika jį visada lydėjo nuo pat mokyklos laikų.
„Pirmą grupę subūriau dar vidurinėje mokykloje. Tik paėmus instrumentą į rankas atsirado noras ne tik mokytis groti kitų dainas, bet ir kurti savo, nes man atrodė, kad tik tada atsiranda tikroji grojimo prasmė. Be to, jau nuo tada žavėjo ir vis dar žavi muzika su įdomiais, neįprastais tekstais”, – sako jis.
Šiais metais savo kūrybą aukštaičių tarme viešumai nusprendęs pristatyti T. Obelenis subūrė patyrusių muzikantų kolektyvą. Grupei pavadinimą „Miškas” išrinkti padėjo ir šio žodžio savybė savyje sutalpinti daug skirtingų asociacijų.
„Miškas gali būti visoks: kvepiantis, gydantis, bauginantis, raminantis, skambantis. Tas pats miškas ar net ta pati miško vieta gali labai skirtis priklausomai nuo paros ar metų laiko. Grupės „Miškas” atliekama muzika – taip pat labai įvairi, nes nesiekiam rištis prie vieno stiliaus”, – tvirtina T. Obelenis.
Grupėje „Miškas” Titui talkina profesionalūs muzikantai: klarnetu grojantis Haroldas Parulis (dar žinomas iš „Rakija Klezmer Band” ir Roko Kašėtos grupės). Free jazz bei laisvosios muzikos improvizatorė Klaudija Indriliūnaitė, kuri grupėje groja elektrine gitara. Klaudija taip pat pažįstama kaip projektų „The Last 2 Brain Cells”, „Snus”, „In a Cloud”, „Akedya” narė.
„Miško” muzikos garsus papildo ir bosine gitara grojantis Bernardas Prušinskas, patirtį kaupęs grupėse „Sharmans„ ir „Siela” bei klavišininkas Kastytis Žukauskas, geriausiai žinomas iš projekto „Ojibo Afrobeat”.
Šiuo metu grupė įrašinėja debiutinį albumą, kuris turėtų pasirodyti kitais metais. „Miško” planuose – ir kitas muzikinis klipas. Pasak T. Obelenio, šįkart tiek dainos, tiek klipo stilistika tikėtina bus visai kitokia nei dainos „Unt aukšta” – vienintelė išliekanti jungiamoji grandis bus ta pati aukštaičių tarmė.
Vaizdo klipą galima pamatyti čia: https://www.youtube.com/watch?v=E4fRqFjjEBM.