Stringa maisto tiekimo grandinės, didžiuosiuose prekybos centruose ima trūkti produktų. Tai – vienas iš pratybose „Vyčio skliautas 2026“ imituotų scenarijų, privertęs ieškoti konkrečių atsakymų: kur yra reikiamų produktų gamintojai, kokios jų gamybos apimtys ir kaip planuoti produktų paskirstymą skirtingose Lietuvos vietovėse.
Spręsdama šias užduotis, Žemės ūkio ministerija naudojosi Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) tvarkoma Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacine sistema (LŽŪMPRIS) ir joje sukurtu būtiniausių maisto produktų žemėlapiu. Pratybos suteikė progą praktiškai įvertinti, kaip duomenys gali padėti organizuoti aprūpinimą maistu sutrikus įprastam tiekimui.
„Be telefono baterijos indikatoriaus sunku įvertinti, kiek laiko dar galėsime juo naudotis. Be navigacijos važiuodami per Vilnių piko valandomis galime pasirinkti kelią, kuriame įstrigsime spūstyje. Abiem atvejais sprendimams trūksta informacijos.
Panašiai ir rengiantis aprūpinti gyventojus maistu krizės metu: svarbu žinoti, kokių produktų ir kiek gaminame, kur turime atsargų ir kur gali pritrūkti. LŽŪMPRIS duomenys padeda įvertinti šią situaciją ir ieškoti papildomų tiekimo šaltinių. Šią informaciją turime pažinti ir naudoti dar prieš krizę, kad jai kilus galėtume greičiau organizuoti maisto tiekimą gyventojams“, – sako Žemės ūkio ministerijos kanclerė Dorita Visalgienė.
Maisto rezervas – praktinio pasirengimo dalis
Rengiantis pratyboms „Vyčio skliautas 2026“, priimtas sprendimas pirmą kartą panaudoti nedidelę valstybės maisto rezervo dalį pratybų dalyviams maitinti Lazdijuose. Tam skirta kruopų, miltų ir aliejaus. Šiuo žingsniu siekta praktiškai patikrinti rezervo produktų pateikimo procedūras ir bendradarbiavimą su aprūpinimo grandinėje dalyvaujančiais ūkio subjektais.
Pasirengimas panaudoti rezervą apima visą veiksmų seką – nuo sprendimų priėmimo ir atsargų perdavimo iki jų panaudojimo maitinimui. Kiekviename etape svarbu žinoti, kas atsakingas už konkrečius veiksmus ir kaip perduodama reikalinga informacija.
Planuojant platesnį gyventojų aprūpinimą maistu, būtina matyti ir šalies gamybos galimybes: kokius produktus įmonės gamina, kokiais kiekiais ir kur yra jų atsargos. Šį vaizdą padeda susidaryti LŽŪMPRIS.
Sistema padėjo ieškoti sprendimų pratybose
Ministerijos teigimu, pagal imituotą tiekimo sutrikimo scenarijų LŽŪMPRIS suteikė aktualios informacijos apie būtiniausius maisto produktus gaminančius ūkio subjektus ir jų gamybos apimtis. Sprendžiant geografinį produktų paskirstymo į prekybos tinklus klausimą, naudotas ŽŪDC sukurtas interaktyvus žemėlapis.
Pavyzdžiui, jei dėl krizės sutriktų maisto tiekimas į Vilnių, sistema padėtų įvertinti, kuriose kitose savivaldybėse gaminami reikalingi produktai ir kokios jų gamybos apimtys. Ši informacija padėtų ieškoti alternatyvių tiekimo šaltinių.
Sistema taip pat leidžia įvertinti galimus aprūpinimo šaltinius. Kad produktai pasiektų gyventojus, kartu reikia susitarimų su tiekėjais, pristatymo sprendimų ir aiškios paskirstymo tvarkos. Įmonių komercinės atsargos ir valstybės maisto rezervas yra skirtingi ištekliai, kurių pasitelkimas planuojamas atsižvelgiant į konkrečią situaciją.
Nuo gamybos duomenų – prie gyventojų poreikių
LŽŪMPRIS kaupiama informacija apie būtiniausių maisto produktų gamybos kiekius, sandėliavimo vietas ir turimas atsargas. Šiuos duomenis siejant su nustatytomis maisto produktų paros normomis vienam gyventojui, galima vertinti aprūpinimo pakankamumą, numatyti galimus trūkumus ir planuoti atsargų poreikį.
Sistemoje sukurtame žemėlapyje produktai suskirstyti pagal pagrindines maistinių medžiagų kategorijas – angliavandenius, baltymus ir riebalus. Žemėlapis padeda matyti, kokių kategorijų produktai ir kokiais kiekiais gaminami skirtingose Lietuvos savivaldybėse.
Toks teritorinis vaizdas naudingas planuojant savivaldybių bendradarbiavimą. Įvertinus vietos gyventojų poreikius ir gamybos galimybes, galima iš anksto numatyti, kokių produktų reikėtų pasitelkti iš kitų teritorijų.
Devynių savivaldybių pasirengimas – paskatinimas kitoms
Turimais duomenimis, pasirengusios aprūpinti gyventojus maistu krizinėse situacijose yra 9 iš 60 Lietuvos savivaldybių. Jų patirtis gali padėti kitoms savivaldybėms sparčiau pasirengti, tačiau konkrečių veiksmų ir lyderystės reikia kiekvienoje teritorijoje.
Tam savivaldybės gali pasitelkti LŽŪMPRIS – sistema prieinama visoms Lietuvos savivaldybėms. Joje kaupiami duomenys apie vietos įmonių gaminamus maisto produktus ir kokių produktų reikėtų pasitelkti iš kitur. Tai pagrindas tartis su tiekėjais, planuoti pristatymą ir bendradarbiauti su kaimyninėmis savivaldybėmis.
„Devynių savivaldybių pasirengimas yra svarbus žingsnis, tačiau siekiame, kad aiškūs aprūpinimo maistu sprendimai būtų numatyti kiekvienoje savivaldybėje. Čia labai svarbi vietos vadovų lyderystė – suburti atsakingus specialistus, tartis su verslu ir pasirūpinti, kad planai būtų išbandyti praktiškai. Kviečiame naudotis LŽŪMPRIS duomenimis ir dalytis sukaupta patirtimi, kad kiekviena savivaldybė galėtų užtikrinčiau planuoti savo veiksmus“, – pabrėžia Žemės ūkio ministerijos kanclerė D. Visalgienė.