Kino kultūros asociacijos (KKA) iniciatyva, Kaunas pagerbtas Europos kino akademijos (EFA) Europos kino kultūros lobio apdovanojimu. Rugsėjo 30 d. ant Kauno miesto muziejaus, kuriame dirbo garsus Europos animacijos pradininkas Vladislovas Starevičius, oficialiai atidengta lentelė, paskelbianti Kauno miesto muziejų svarbia Europos kino istorijai vieta.
Sprendimą įvertinti Kauną priėmė Europos kino akademijos taryba, vadovaujama prezidentės Juliette’os Binoche. Kino kultūros asociacija šių metų pradžioje Europos kino akademijai pateikė oficialų pasiūlymą įtraukti Kauno miesto muziejų tarp istorinę vertę Europos kino kultūrai turinčių vietų, kurias reikia saugoti ateinančioms kartoms. Iškilmingos ceremonijos metu lentelę oficialiai atidengė Baltijos šalis atstovaujanti Europos kino akademijos tarybos narė Marija Razgutė.
„Su dideliu džiaugsmu šiemet pagerbėme dešimt vietų, prijungdami jas prie Europos kino kultūros lobyno žemėlapio. Kiekviena jų – itin svarbi istorinė vieta Europos kinui“,– komentavo Europos kino akademijos Europos kino paveldo departamento vadovas Pascalis Edelmannas.
Europos kino kultūros lobių (angl. Treasures of European Film Culture) sąrašą šiuo metu sudaro 70 istorinę reikšmę Europos kino kultūrai turinčių objektų, tarp jų – Trevi fontanas Romoje, Vienos apžvalgos ratas, Potiomkino laiptai Odesoje, kavinė Monmartre, kurioje filmo veikėja Amelija gerdavo kavą.
„Įtempti istoriniai laikai skatina galvoti, kokios vietos mums, Lietuvos kino kūrėjams ir kino kultūros puoselėtojams, yra svarbiausios ir vertos tarptautinio pripažinimo. Džiugu, kad įvertintas Kauno kultūrinės terpės indėlis Europos kino kultūrai – šiame mieste net 26 metus kūrė, formavosi Europos Disnėjumi laikomas Vladislovas Starevičius, tūrinės animacijos pradininkas, čia sukūręs pirmuosius filmus ir padėjęs pagrindus stop kadro animacijos raidai. Tikimės, kad skirtingose šalyse dirbusio išskirtinio menininko, kurį prancūzai laiko savo animacijos klasiku, kūryba tokiu būdu bus plačiau žinoma tiek Europoje, tiek Lietuvoje“,– teigė Kino kultūros asociacijos direktorė Vilma Levickaitė.
„Būtent Kaune prasidėjo mano senelio režisūrinis kelias, stop kadrais meistriškai kuriant trimatį kiną, ypatingą menine verte. Kaune jis tobulėjo, formavosi kaip asmenybė, vedė ir susilaukė pirmosios dukros. Dėkoju už pagarbą ir įvertinimą.“,– komentavo V. Starevičiaus anūkė ir kūrybinio palikimo saugotoja Léona Béatrice Martin-Starewitch.
Garsūs šiuolaikiniai kino režisieriai Wesas Andersonas, Terry Gilliamas, Timothy Quay akcentavo Starevičiaus darbų svarbą ir tiesioginę įtaką jų kuriamiems filmams. Kaune Vladislovas Starevičius gyveno 1886 – 1912 metais. Jis laikomas ir vienu iš ankstyvojo kino pradininkų Lietuvoje – 1909 m. sukūrė pirmuoju šalies dokumentiniu filmu laikomą „Virš Nemuno“. Menininko darbai rodyti Venecijos kino festivalyje, kartu su Kaune gimusia dukra Irene Starevich sukurtas trumpametražis „Zanzabelė Paryžiuje“ („Zanzabelle à Paris“, 1949) čia pelnė aukso medalį kaip geriausias filmas vaikams. Pasaulio kino istorijoje dažniausiai įvardijamas kaip stop kadro animacijos pradininkas, Kaune Starevičius sukūrė pirmuosius pasaulyje šio žanro animacijos fimus „Elniaragių kova“ (1910 m.) ir „Gražioji Lukanida“ (1910 m.).
Po inauguracijos Kauno kino centre „Romuva“, bendradarbiaujant su ankstyvojo kino festivaliu „Pirmoji banga“, asociacija AVAKA, Kauno miesto muziejumi, Kauno savivaldybe, surengta nemokama ankstyvųjų V. Starevičiaus kino filmų programa. Akompanuojant pianistui Pavelui Pavlosyuk, kino ekraną Kaune pirmą kartą pasiekė autoriaus filmai „Gražioji Lukanida“ (1910 m.), „Kinematografo operatoriaus kerštas“ (1912 m.), „Šunelis talismanas“ (1933 m.).
Europos kino akademijos komisiją, su kuria konsultuotasi pridedant naujas Europos kino kultūros lobyno vietas, šiemet sudarė žurnalistė ir kino kuratorė Ola Salwa (Lenkija), Europos kino akademijos valdybos pirmininkė Ada Solomon (Rumunija), „Deutsche Kinemathek“ meno vadovė, Berlinalės paralelinių programų sudarytoja Heleen Gerritsen (Vokietija, Nyderlandai). Šiemet prestižinį sąrašą papildė 10 naujų vietų, įtraukta antra vieta iš Lietuvos, pirmą kartą įtrauktos vietos iš Estijos, Albanijos, Serbijos.
Pernai Europos kino kultūros lobio statusas suteiktas Kino kultūros asociacijos pateiktai Neringai, akcentuojant čia nufilmuotus pasaulio kino istorijai svarbius lietuviškus filmus, tarp kurių – kino klasika tapę „Jausmai“ (1968, rež. A. Dausa, A. Grikevičius) ir „Maža išpažintis“ (1971, rež. A. Araminas).
Apie Kino kultūros asociaciją (KKA)
2024-aisiais įsteigta Kino kultūros asociacija atstovauja kino bendruomenę, veikiančią kino edukacijos, festivalių, kritikos, kuratorystės, leidybos, paveldo, platinimo, rodymo, sklaidos, tyrimų srityse. Šiuo metu asociaciją sudaro 37 asmenys ir 16 kino organizacijų.
Aurelijaus Silkinio nuotr.