Vyriausybė patvirtino Krašto apsaugos ministerijos pateiktus krašto apsaugos sistemos stiprinimo darbus, numatytus Seimo rudens sesijoje.
„Seimo rudens darbus jungia vienas tikslas – kuo greičiau sustiprinti realius Lietuvos gynybos pajėgumus. Tai reiškia dar didesnį dėmesį oro erdvės stebėjimui ir integruotai oro gynybai, bepilotėms sistemoms, žvalgybai, ryšiams ir gebėjimui veikti sudėtingoje elektromagnetinėje aplinkoje, taip pat sąlygų kūrimą ilgalaikiam sąjungininkų buvimui Lietuvoje. Kartu toliau investuojame į savo karius – teikiame pakeitimus, kurie daro tarnybą patrauklesnę, padeda juos pritraukti ir išlaikyti. Papildomai, kaip ir buvo planuota, inicijavome įsigijimų procedūrų peržiūrą ir optimizaciją“, – sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Vienas svarbiausių Krašto apsaugos ministerijos laukiančių darbų – Nacionalinio saugumo strategijos tvirtinimas. Tai pagrindinis dokumentas, nustatantis Lietuvos nacionalinio saugumo ir gynybos politikos kryptis bei svarbiausius prioritetus.
Strategijoje daugiausia dėmesio skiriama gynybinių pajėgumų stiprinimui, valstybės atsparumui, visuomenės įsitraukimui ir pasirengimui krizėms bei ekstremaliosioms situacijoms. Tarp pagrindinių prioritetų – gynybos finansavimas, kariuomenės pajėgumų vystymas, transatlantinių ryšių stiprinimas, civilinė gynyba, gynybos pramonė, kritinės infrastruktūros apsauga ir žvalgybos institucijų stiprinimas.
Nacionalinio saugumo pagrindu išlieka visuotinė gynyba, apimanti ginkluotąją gynybą kartu su sąjungininkais ir civilinę gynybą, į kurią įtraukiamos valstybės bei savivaldybių institucijos, privatus ir nevyriausybinis sektoriai bei piliečiai.
Iki 2030 m. krašto apsaugai numatoma skirti ne mažiau kaip 5 proc. BVP, o po 2030 m. – užtikrinti pakankamą finansavimą kariniams pajėgumams palaikyti ir vystyti. Taip pat numatoma ne mažiau kaip 0,25 proc. BVP skirti paramai Ukrainai.
NATO kolektyvinė gynyba ir JAV, Vokietijos bei kitų sąjungininkų karinis buvimas Lietuvoje ir Europoje išlieka pagrindine Lietuvos saugumo garantija, todėl siekiama toliau stiprinti bendradarbiavimą su sąjungininkais.
Kitas svarbus žingsnis Seimo rudens sesijoje – Krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programa, kurią numatoma patvirtinti lapkritį. Jos tikslas – spartinti Lietuvos karinių pajėgumų plėtrą. Vienas svarbiausių uždavinių – laiku sukurti visą Vokietijos brigadai reikalingą infrastruktūrą. Kartu vystoma Lietuvos kariuomenės 1-oji pėstininkų divizija – tai reikšmingas žingsnis stiprinant šalies karinius pajėgumus.
Kariuomenė modernizuojama atsižvelgiant į jos poreikius ir besikeičiančio karo realijas. Programoje taip pat numatyta gerinti visuomenės pasirengimą visuotinei gynybai ir didinti jos atsparumą.
Lapkričio mėnesį taip pat numatoma teikti Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pakeitimus. Jais siekiama kariams užtikrinti geresnes tarnybos sąlygas ir socialines garantijas, išplėsti atsargos ir dimisijos karių reabilitacijos galimybes, didinti paramą tarnybos metu sužeistiems kariams, stiprinti psichologinę ir socialinę pagalbą kariams bei jų šeimoms.
Taip pat planuojama tobulinti kompensacijų ir materialinių pašalpų mokėjimo sąlygas bei ilginti amžiaus ribą, iki kurios galima tarnauti savanoriškoje nenuolatinėje karo tarnyboje.
Kartu planuojama keisti principinę kariuomenės struktūrą ir didinti ribinį karių skaičių. Keičiantis saugumo situacijai, būtina didinti ne tik ginkluotės ir technikos, bet ir valstybę ginti pasirengusių žmonių skaičių. Todėl numatoma didinti į privalomąją pradinę karo tarnybą šaukiamų jaunuolių ir aktyviojo rezervo karių, kasmet dalyvaujančių pratybose bei mokymuose, skaičių. Siekiama, kad kariai reguliariai atnaujintų savo įgūdžius ir prireikus galėtų greitai integruotis į kariuomenę.
Ateinančioje Seimo rudens sesijoje numatoma keisti ir Karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymą. Siekiant sumažinti viešai skelbiamų asmens duomenų apimtį, siūloma atsisakyti viešo karo prievolininkų sąrašo ir kiekvieną karo prievolininką apie šaukimą informuoti individualiai.
Pats šaukimo principas nesikeistų – būtų keičiamas tik informavimo mechanizmas bei informacijos pateikimo ir prieinamumo būdas.