Šiuolaikinio žmogaus ryšys su gamta silpsta – didžiąją gyvenimo dalį praleidžiame uždarose erdvėse. Jungtinių Amerikos Valstijų Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, žmonės vidutiniškai apie 90 proc. savo laiko praleidžia patalpose. Specialistai sako, kad tam įtakos turi ne tik mūsų gyvenimo būdas, bet ir aplinka, kurioje gyvename – lengvai pasiekiamos žaliosios erdvės bei patogi pėsčiųjų infrastruktūra gali paskatinti žmones daugiau judėti ir dažniau laiką leisti lauke.
Tai patvirtina ir 2025 m. paskelbta sisteminė apžvalga bei metaanalizė. Tyrėjai iš daugiau kaip 16 tūkst. mokslinių publikacijų atrinko 68 tyrimus, atliktus 25 šalyse, kuriuose iš viso analizuoti daugiau kaip 2,58 mln. gyventojų duomenys. Tyrimas parodė, kad didesnis viešai prieinamų želdynų kiekis gyvenamojoje aplinkoje yra susijęs su didesniu gyventojų fiziniu aktyvumu. Pasaulio sveikatos organizacija taip pat pabrėžia lengvai pasiekiamų žaliųjų erdvių svarbą. Organizacijos gairėse rekomenduojama, kad miesto gyventojai žaliąsias erdves galėtų pasiekti ne didesniu kaip 300 metrų atstumu nuo namų.
Nekilnojamojo turto rinkodaros ir pardavimų įmonės „NTligence“ vadovė Elina Mesengiser-Garber teigia, kad šios tendencijos atsispindi ir būsto pirkėjų prioritetuose. Jei anksčiau daugiausia dėmesio buvo skiriama būsto plotui ar išplanavimui, šiandien vis dažniau vertinama, kokį gyvenimo būdą leidžia kurti aplinkinė infrastruktūra.
„Šiandien pirkėjai renkasi ne tik butą, bet ir kasdienę aplinką, kurioje gyvens. Žmonėms svarbu, kad žaliosios erdvės, pasivaikščiojimų takai ar vietos aktyviam laisvalaikiui būtų lengvai pasiekiamos pėsčiomis. Kai jos tampa kasdienybės dalimi, daugiau laiko lauke praleidžiama natūraliai – tam nereikia papildomo planavimo“, – teigia ji.
Vaikai mokosi iš to, ką mato kasdien
Europos klimato pakto ambasadoriaus Edvardo Baltuškos teigimu, vaikų santykis su gamta pirmiausia formuojasi stebint suaugusiųjų kasdienius įpročius.
„Santykis formuojasi ne iš pamokymų, o iš labai paprastų kasdienių pavyzdžių. Jeigu vaikas mato, kad poilsis dažniausiai vyksta prie ekrano, prekybos centre ar automobilyje pakeliui iš vienos uždaros erdvės į kitą, gamta jam gali tapti ne sava aplinka, o kažkuo tolimesniu – vieta, į kurią reikia specialiai išsiruošti“, – aiškina jis.
Šią tendenciją patvirtina ir moksliniai tyrimai – žaliosios erdvės siejamos su didesniu vaikų fiziniu aktyvumu, geresne emocine savijauta ir mažesne psichologinių sunkumų rizika. Pasak E. Baltuškos, svarbiausia, kad galimybė būti gamtoje taptų natūralia kasdienybės dalimi.
„Lauke vaikas juda ne pagal treniruotės planą, o natūraliai – bėga, lipa, šokinėja, tyrinėja, krenta, vėl keliasi. Taip lavinamas kūnas, koordinacija, pasitikėjimas savimi ir gebėjimas suprasti savo ribas. Emociškai gamta vaikui suteikia tai, ko šiandien dažnai trūksta – erdvės nurimti. Vaikų kasdienybėje labai daug ekranų, triukšmo, taisyklių, skubėjimo ir suplanuotų veiklų. Lauke atsiranda daugiau laisvės – galima pastebėti vabzdį, rinkti lapus, stebėti debesis ar susigalvoti žaidimą iš nieko“, – pasakoja jis.
Gyvenamoji aplinka gali formuoti kasdienius įpročius
NT rinkodaros ir pardavimų įmonės „NTligence“ vadovės teigimu, būtent dėl šios priežasties planuojant naujus gyvenamuosius kvartalus vis daugiau dėmesio skiriama ne tik pastatams, bet ir viešosioms erdvėms, želdynams bei pėsčiųjų infrastruktūrai.
„Projektuojant gyvenamąją aplinką svarbu galvoti ne tik apie pastatus, bet ir apie tai, kaip žmonės judės bei leis laiką kasdien. Kai žaliosios erdvės, pėsčiųjų jungtys ir laisvalaikio infrastruktūra lengvai pasiekiamos, jos tampa natūralia kasdienio gyvenimo dalimi“, – sako E. Mesengiser-Garber.
Kaip šie principai pritaikomi praktikoje, rodo ir nauji gyvenamųjų kvartalų projektai. Pavyzdžiui, projekte „Porto Franko“, kuris jau pasiekė 100 proc. baigtumą, planuojama beveik 0,97 ha žalioji rekreacinė zona su pėsčiųjų ir dviračių jungtimis, vaikų žaidimų bei sporto erdvėmis. Projekte taip pat numatyta pagrindinė bendruomenės alėja, jungianti kvartalą su Mozūriškių gatve, atskiri pėsčiųjų, dviračių ir motorizuoto transporto srautai, o projektuojant teritoriją išsaugomi esami brandūs medžiai.
Anot E. Mesengiser-Garber, tokie sprendimai šiandien tampa ne papildomu privalumu, o svarbia gyvenamosios aplinkos kokybės dalimi.
„Vis daugiau reikšmės turi ne tik pats būstas, bet ir tai, ar gyventojai gali patogiai judėti pėsčiomis, greitai pasiekti žaliąsias erdves bei aktyviai leisti laiką netoli namų. Todėl planuojant naujus kvartalus viešosios erdvės ir jų prieinamumas tampa tokie pat svarbūs kaip ir patys gyvenamieji pastatai“, – teigia ji.