Lietuvos zoologijos sodo specialistai drauge su Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos komanda į natūralias buveines sugrąžino 16 balinių vėžlių jauniklių (lot. Emys orbicularis). Praėjusių metų spalio pradžioje Metelių ir Veisiejų regioniniuose parkuose iš nesaugių dėčių surinkti vėžliukai žiemą praleido zoologijos sode, o sustiprėję ir pasirengę savarankiškam gyvenimui dabar papildė laukinę šios retos rūšies populiaciją.
Balinis vėžlys yra viena labiausiai saugomų Lietuvos roplių rūšių, šalies gamtos paveldo dalis. Šiandien jų populiacija normalizuota, tačiau rūšies išlikimas vis dar priklauso nuo nuosekliai įgyvendinamų apsaugos priemonių, specialistų darbo ir visuomenės sąmoningumo.
„Biologų, veterinarų ir kitų specialistų prižiūrimi šaltuoju sezonu vėžliukai augo, stiprėjo bei buvo ruošiami gyvenimui gamtoje. Įprastai žiemą zoologijos sode praleidžia gausesnis balinių vėžlių jauniklių būrys. Mažesnį pernai surinktų ir šiemet į gamtą paleistų individų skaičių galėjo lemti nepalankios oro sąlygos. 2025 m. pavasario pabaigoje ir vasaros pradžioje buvo neįprastai šalta. Dažniausiai balinių vėžlių patelės kiaušinius pradeda dėti jau paskutinę gegužės dekadą, tačiau vėsesni orai šį procesą gali reikšmingai pavėlinti, o vėsi vasara turėti įtakos jauniklių skaičiui“, – teigia Lietuvos zoologijos sodo egzotariumo gyvūnų priežiūros specialistas Dovydas Vičius, pridurdamas, kad kiekvienas į natūralias buveines grįžęs jauniklis yra svarbus rūšies išsaugojimui.
Didžiausios balinių vėžlių populiacijos Lietuvoje aptinkamos Metelių ir Veisiejų regioniniuose parkuose.
Siekiant išsaugoti šiuos roplius, svarbu kuo mažiau trikdyti jų natūralią aplinką. Balinių vėžlių trikdymas ypač jautriu laikotarpiu, kai patelės eina į kiaušinių dėjimo vietas ir juos deda, neigiamai veikia jų natūralią elgseną bei sumažina galimybes tai atlikti saugiau ir sėkmingai. Todėl šiuo laikotarpiu itin svarbu nedrumsti gyvūnų ramybės ir sudaryti sąlygas balinių vėžlių populiacijos išlikimui.
Migruodami baliniai vėžliai ieško tinkamų vietų kiaušiniams dėti arba grįžta į vandens telkinius, todėl taip pat svarbu juos kuo mažiau trikdyti ir leisti tęsti kelionę. Pastebėjus balinį vėžlį nesaugioje vietoje, pavyzdžiui, ant kelio, rekomenduojama stebėti ir leisti jam pačiam pasiekti vietą, kur negrėstų pavojus. Jei kyla realus pavojus gyvūno gyvybei, vėžlį galima atsargiai pernešti rankomis į saugią vietą ta kryptimi, kuria jis judėjo.
Lietuvos zoologijos sodas su partneriais balinių vėžlių apsauga kryptingai rūpinasi jau 15 metų, per kuriuos į gamtą paleista daugiau nei 1 tūkst. jauniklių. Šių metų pavasarį su Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija pasirašyta nauja bendradarbiavimo sutartis, pagal kurią bus tęsiamos rūšies apsaugos ir populiacijos atkūrimo veiklos.
Iki 100 metų galintys išgyventi baliniai vėžliai įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą ir įtraukti į Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos (angl. IUCN) Raudonąjį sąrašą. Šiai rūšiai grėsmę kelia buveinių nykimas, plėšrūnai ir žmogaus veikla. Siekiant užtikrinti ilgalaikę rūšies apsaugą, Lietuvoje planuojama plėsti esamus balinių vėžlių apsaugai svarbius draustinius ir steigti naujas saugomas teritorijas.
Lietuvos zoologijos sodas, būdamas vienintelis visateisis Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacijos (angl. EAZA) narys Lietuvoje, aktyviai prisideda prie nykstančių rūšių išsaugojimo, mokslinių tyrimų ir visuomenės švietimo. Balinių vėžlių išsaugojimo veiklos yra vienas iš pavyzdžių, kaip galima prisidėti prie biologinės įvairovės išsaugojimo Lietuvoje.
Lietuvos zoologijos sodas atviras kasdien 10.00–20.00 val. (pirmadieniais nuo 11.00 val.). Bilietus įsigyti galima iš anksto ir pigiau internetu, https://bilietai.zoosodas.lt/, arba kasose.
Atrask, pažink, išsaugok!