Vėjaraupiai yra viena lengviausiai plintančių užkrečiamųjų ligų. Vis dar įprasta manyti, kad vėjaraupiai – vaikystėje persergama „lengva vaikų liga“. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Kauno departamento specialistai pabrėžia, kad ši liga gali sukelti sunkias komplikacijas, o iš anksto neįmanoma žinoti, kaip sirgs vaikas, tad svarbu žinoti, kad vėjaraupių galima išvengti pasiskiepijus.
NVSC duomenimis, 2025 m. Kauno apskrityje registruoti 3460 vėjaraupių atvejai, iš kurių 92 proc. buvo vaikai iki 17 metų amžiaus, daugiausia – 4–6 m. amžiaus (34 proc.). Lyginant su 2025 m. sausio–balandžio mėn., 2026 m. užregistruotų vėjaraupių atvejų skaičius Kauno apskrityje sumažėjo 3 kartus.
2026 m. išaugęs sergamumas vėjaraupiais matomas Kaišiadorių rajone – dažniausiai registruojami susirgimai tarp ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų. 2025 m., sausio–gegužės mėnesiais buvo registruoti 8 vėjaraupių atvejai, 2026 m., tuo pačiu laikotarpiu – 138.
Kaip užsikrečiama?
Vėjaraupiai – itin užkrečiama virusinė liga, plintanti oro lašeliniu būdu. Liga dažniausiai prasideda karščiavimu, bendru silpnumu bei odos bėrimu, kuris virsta pūslelėmis. Susirgęs asmuo vėjaraupių virusą gali platinti likus 1–2 dienoms iki bėrimo atsiradimo ir platina iki kol visi bėrimo elementai nepasidengia šašais. Pirmieji ligos simptomai (apetito stoka, karščiavimas, silpnumas) gali pasireikšti praėjus 2–3 savaitėms po kontakto. Inkubacinis laikotarpis yra 10–21 d. Nors daugeliu atvejų vaikai serga lengva forma, komplikacijų rizika didesnė kūdikiams, suaugusiesiems, nėščiosioms bei silpnesnį imunitetą turintiems asmenims. Komplikacijos gali būti šios: odos ir minkštųjų audinių antrines bakterinės infekcijos, plaučių uždegimas, smegenų uždegimas, dehidratacija.
Matomas cikliškas vėjaraupių plitimas – kas 2–5 metus kyla didesnio masto sergamumo pakilimai, kurie tiesiogiai priklauso nuo to, kiek anksčiau nesirgusių ir nevakcinuotų vaikų lanko vaikų kolektyvus. Todėl labai svarbu laiku atpažinti simptomus ir neleisti sergančių vaikų į ugdymo įstaigas. Taip galima sumažinti infekcijos plitimą kolektyvuose.
Skiepai – veiksmingiausia apsauga
Primename, kad skiepijimas mokama vakcina išlieka viena veiksmingiausių profilaktikos priemonių, padedančių sumažinti sunkių ligos formų ir komplikacijų rizikos. Vėjaraupių vakcina rekomenduojama pasiskiepyti:
- visiems anksčiau nesirgusiems vyresniems nei 12 mėn. amžiaus vaikams (ypač lankantiems darželius ir mokyklas, sergantiems lėtinėmis ligomis, su nusilpusia imunine sistema);
- suaugusiems, kurie slaugo ligonius ir nėra sirgę vėjaraupiais bei kitiems asmenims, turintiems didelę kontakto su šia infekcija riziką (darželio personalas, moterys, planuojančios nėštumą, medicinos personalas);
- po kontakto su sergančiu, tai gali padėti išvengti ligos arba ją palengvinti: jei pasiskiepijama per 72 val. po kontakto – skiepų efektyvumas siekia 90 proc., jei per 120 val. – 70 proc.
NVSC Kauno departamento duomenimis, 2025 m. Kauno apskrityje pirmąja vėjaraupių vakcinos doze paskiepyti 1612 asmenys. Ilgalaikį imunitetą, pasiskiepijus antrąja vakcinos doze, praėjusiais metais įgijo 1398 apskrities gyventojai, iš kurių didžiąją dalį sudarė vaikai iki 17 metų – 1295 (92,6 proc.). Per pirmąjį šių metų ketvirtį paskiepyta 512 asmenų, lyginant su 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu, paskiepyta 3 proc. mažiau asmenų. Siekiant suvaldyti minėtą infekciją skiepijimo apimtys vėjaraupių vakcina nėra pakankamos.
Norint išvengti šios infekcinės ligos taip pat svarbu laikytis kitų prevencinių priemonių: ligonio izoliavimo, aplinkos valymo drėgnu būdu, patalpų vėdinimo, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo.
Vaikai, persirgę vėjaraupiais, dalyvauti ugdymo procese gali tik visiškai pasveikus, taip pat atsižvelgiant į ligos užkrečiamumo laikotarpį ir pasikonsultavus su šeimos gydytoju ar pediatru, tačiau ne anksčiau nei nukris šašeliai.
Dėl atsiradusių sveikatos negalavimų ar pastebėjus pirmuosius vėjaraupių simptomus, rekomenduojama pasitarti su savo šeimos gydytoju / pediatru.